Betono dulkių įtaka cemento akmens savybėms
|
| Title | Betono dulkių įtaka cemento akmens savybėms |
| Authors | |
| Abstract | Cemento gamybai sunaudojama daug energijos. Gamybos procesas neigiamai veikia aplinką, nes išsiskiria daug CO2. Išdegant vieną toną cemento klinkerio, išsiskiria viena tona CO2. Vykstant statyboms, pasaulyje kasmet vis daugiau sunaudojama cemento ir betono. Atitinkamai, griaunant jau esamus statinius ir keičiant juos naujais, daugėja betono ir gelžbetonio atliekų. Alternatyvus sprendimas, siekiant sumažinti cemento sąnaudas, būtų dalį cemento pakeisti mikroužpildu, gaunamu iš betono atliekų. Šiuo metu plinta technologija, kai griaunamų statinių betono atliekos perdirbamos ir panaudojamos kaip betono mišinių užpildai, daugiausia smulkūs ir stambūs (Soutsos ir kt. 2004, Finoženok , 2009). Smulkiausios dalelės - betono dulkės - yra išmetamos kaip atliekos. Projektuojant betono mišinių sudėtis, labai svarbu parinkti tinkamą užpildų granuliometriją. Tai leidžia išvengti išsisluoksniavimo ir vandens atsiskyrimo bei sumažinti cemento sąnaudas to paties stiprio betonui gauti. Kadangi lietuviškuose užpilduose trūksta smulkiųjų dalelių, tai šią spragą galima užpildyti įvairiomis gamybos atliekomis. Dažnai cementas yra naudojamas kaip mikroužpildas, siekiant gauti tinkamos granuliometrinės sudėties mišinį. Betono mišinių gamybos metu cementas dažnai yra pereikvojamas, o betono stipris gaunamas didesnis nei projektuotas. Šiuo atveju būtų racionalu dalį cemento keisti betono dulkėmis, kurios leistų sunaudoti mažiau cemento, mažintų galimas konstrukcijų susitraukimo deformacijas. Šiame darbe aprašomi betono dulkių įtakos cemento tešlai ir cemento akmeniui tyrimai. Tyrimų metu dalis cemento buvo keičiama betono dulkėmis - nuo 0 % iki 30 % cemento masės. Betono dulkės buvo gaunamos laboratorijoje mechaniškai trupintuvu sutrupinus pasirinktos betono klasės betoninius luitus ir gautą masę persijojus per 0,125 mm sietą. Atlikti bandinių, kuriuose panaudota nuo 0 % iki 30 % betono dulkių, reologiniai, fizikiniai-mechaniniai ir cheminiai tyrimai. Nustatyta, kad, didėjant betono dulkių kiekiui, vandens poreikis normalaus tirštumo tešlai gauti didėja tik truputį, t. y. 10 % - 30 % dulkių kiekis padidina vandens poreikį atitinkamai 0,9 % - 2,9 %. Tai galima paaiškinti didesniu betono dulkių savituoju paviršiumi, kuris siekia 5047 cm2/g. Taip pat nustatyta, kad cemento tešlos reologinėms savybėms pakeisti įdėjus iki 15 % betono dulkių, sumažėja ribiniai šlyties įtempiai, o įdėjus jų iki 18 %, sumažėja klampa. Betono dulkės mažina cemento akmens gniuždomąjį stiprį. Pridedant 10 % priedo, gniuždomasis stipris sumažėja 6 %. Cemento pakaitalas pailgina cemento rišimosi pradžios ir pabaigos laiką, taip pat didinant šio priedo kiekį cemento hidratacijos metu išsiskiria mažiau egzoterminės šilumos. Pastebėta, kad didinant betono dulkių kiekį, padidėja cemento akmens uždarasis poringumas ir porų vienodumo rodiklis α, todėl cemento akmuo atsparesnis šalčiui. Bandinių su skirtingu betono dulkių kiekiu rentgenogramos parodė, kad nepriklausomai nuo pakeičiamo cemento kiekio visais atvejais susidarė panašūs naujadarai. Tyrimų duomenys parodė, kad betono dulkės gali būti naudojamos kaip dalies cemento pakaitalas be didesnės įtakos cemento tešlos ir cemento akmens savybėms. Betono dulkės galėtų tapti alternatyva gaminant ekologiškesnį betoną.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.2.492 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-07-25 |
| Source | Medžiagotyra Vol 17, No 2 (2011) |
| Rights | Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights, Articles 4-37. The copyright for articles in this journal are retained by the author(s), with first publication rights granted to the journal. By virtue of their appearance in this open access journal, articles are free to use with proper attribution in educational and other non-commercial settings. |