Poliuretaninio pluošto įtaka audinio struktūros paslankumui
|
| Title | Poliuretaninio pluošto įtaka audinio struktūros paslankumui |
| Authors | |
| Abstract | Gaminio konstrukcija ir dizainas priklauso nuo audinių struktūros. Todėl gaminio ištaigumui ir dėvimosioms savybėms pagerinti į daugelį audinių įaudžiama elastano gijų. Elastano gijos padidina atskirų drabužio detalių ir sričių paslankumą, drabužis geriau priglunda prie žmogaus figūros. Šio darbo tikslas - įvertinti audinių su elastano pluoštu paslankumą, kai tempiamas lygiagretainio formos bandinys patiria deformaciją ir jame atsiranda šlytis. Tyrimo objektais pasirinkti šeši skirtingos sandaros audiniai: keturi audiniai, savo sudėtyje turintys elastano pluošto, ir du ruoželinio pynimo audiniai palyginimui. Iš šių medžiagų ruošiami lygiagretainio formos bandiniai. Jų centre nubraižomas lygiagretainis, kurio kraštinės x ir y yra lygios (po 30 mm) ir lygiagrečios su bandinio kraštais. Pradedant bandymą, kampas β tarp metmenų ir ataudų yra 90º. Įtvirtinus bandinio kraštines spraustuvuose horizontaliai, vertikaliose jo kraštinėse atsiranda raukšlių. Rezultatai gauti remiantis trimis tempimo bandymais metmenų ir ataudų kryptimis. Audinių paslankumui vertinti buvo pasirinktas metodas, pagrįstas nuosekliu išilginių siūlų tempimu vienas kito atžvilgiu. Taip tempiant tarp metmenų ir ataudų atsiranda šlytis. Bandiniai buvo deformuojami „Tinius Olsen HT10" tempimo mašina, tempiant juos iki nustatytos deformacijos ε = 14 %. Iš gautų tempimo kreivių nustatyta audinių tempimo jėga Fmax (N). Deformavus bandinį iki ε = 14 mm, fiksuotuose vaizduose buvo išmatuoti bandinyje nubraižyto tinklelio kraštinių ilgiai x ir y ir apskaičiuoti jų pokyčiai Δx ir Δy (%) bei nustatytas tinklelio kraštinės pasvirimo kampo pokytis Δα (laipsn.). Nustatyta, kad, deformuojant audinius be elastano, didesnę deformacijos dalį sudaro šlytis, o audiniai su elastanu deformuojasi dėl išilginių siūlų ištįsos ir šlytis pasireiškia daug silpniau. Audiniai su elastanu tempiami tįsta, tempiasi, todėl viduryje susiaurėja daugiau nei audiniai be elastano. Tempimo metu medžiagų be elastano siūlas netįsta, vyksta pasipriešinimas šoninėms jėgoms ir bandinio vidurys susiaurėja mažiau. Deformuojamų bandinių geometriniai pokyčiai parodė, kurią bendrosios deformacijos dalį sudaro siūlų ištįsa ir siūlų sistemų tarpusavio šlytis. Nustatyta, kad dėl išilginių siūlų ištįsos bandinių išilginiai matmenys deformacijos metu gali pailgėti iki 11 %.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.17.4.779 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-11-24 |
| Source | Medžiagotyra Vol 17, No 4 (2011) |
| Rights | Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights, Articles 4-37. The copyright for articles in this journal are retained by the author(s), with first publication rights granted to the journal. By virtue of their appearance in this open access journal, articles are free to use with proper attribution in educational and other non-commercial settings. |