Metaline matrica kietlydiniu/kermetu sustiprinti kompoziciniai milteliai, naudojami terminiam apipurškimui
|
| Title | Metaline matrica kietlydiniu/kermetu sustiprinti kompoziciniai milteliai, naudojami terminiam apipurškimui |
| Authors | |
| Abstract | Medžiagų perdirbimas tampa vis didesne problema, nes visuomenės reikalavimai pramonei, tokie kaip išteklių taupymas ir gamtos apsauga, nuolat didėja. Gamintojai turi kurti naujas technologijas ir diegti inovacijas, kad naujas gaminys, palyginti su senuoju, pagal kainą būtų konkurencingas rinkoje. Tuo tikslu labai plačiai taikomos įvairios kompozicinių medžiagų atliekų perdirbimo technologijos (oksidacija, malimas, perlydymas ir t. t.). Šiame darbe nagrinėjama kietlydinio/kermeto miltelių gamyba taikant mechaninio malimo technologiją. Buvo naudojamos šios kompozicinės medžiagos: Cr3C2-Ni kermetai ir WC-Co kietlydinis. Nustatyto smulkumo ir formos milteliams gauti buvo naudojami įvairūs smulkintuvo sistemos režimai. Buvo nagrinėjama gaminamų miltelių cheminė sudėtis. Siekiant nustatyti perdirbtų kietlydinio/kermeto miltelių savybes, sijojant buvo nustatomi dalelių matmenys, atliktas lazerinis granuliavimas ir kampuotumo analizė. Paaiškinant susmulkintų miltelių kampuotumą, buvo naudojamas smeiginis kvadratiškumo atitikties parametras (SPQ), taip pat buvo atlikti SPQ jautrumo ir tikslumo tyrimai, apibūdinantys dalelės kampuotumą. SEM vaizdai, gauti naudojant vaizdo analizatorių „Omnimet“ (22), buvo naudojami skaičiuojant SPQ. Pateikti smulkinimo ir kampuotumo grafikai. Buvo pagaminti kompoziciniai milteliai Fe ir Ni savitakiams lydiniams termiškai apipurkšti (plazma ir HVOF). Nustatytos purškiamų miltelių ir termiškai užpurkštų dangų technologinės savybės. Pateiktos purškiamų miltelių, sustiprintų perdirbto kietlydinio ir kermeto dalelėmis, naudojimo kainai jautriame sektoriuje savybės.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.18.1.1348 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-03-15 |
| Source | Medžiagotyra Vol 18, No 1 (2012) |
| Rights | Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights, Articles 4-37. The copyright for articles in this journal are retained by the author(s), with first publication rights granted to the journal. By virtue of their appearance in this open access journal, articles are free to use with proper attribution in educational and other non-commercial settings. |