Minkštųjų baldų apmušalų deformacinės elgsenos tyrimas
|
| Title | Minkštųjų baldų apmušalų deformacinės elgsenos tyrimas |
| Authors | |
| Abstract | Minkštųjų baldų detalėms aptraukti naudojamos daugiasluoksnės sintetinės arba dirbtinės odos bei skirtingos pluoštinės sudėties, struktūros, tankumo ir storio tekstilės medžiagos, kurių deformacinė-relaksacinė elgsena priklauso nuo jų mechaninių savybių. Minkštojo baldo gamybai parinkus naują inžinerinę medžiagą, anksčiau taikytos apmušalo laisvumo užlaidos netinka, nes jos parinktos neatsižvelgus į medžiagos mechanines charakteristikas. Tokiu atveju minkštojo baldo kokybė tampa nepriimtina, jo paviršiuje matomas akivaizdus medžiagos perteklius, kuris vadinamas apmušalo laisvumu. Šio darbo tikslas buvo nustatyti ryšį tarp trijų skirtingų pradinio įtempimo lygių ir atitinkamų minkštojo baldo apmušalo laisvumo verčių. Remiantis dviašio deformavimo metodu, sukurtas minkštųjų baldų apmušalų užtraukimo laisvumo įvertinimo metodas, kuris yra jautrus apmušalų konstrukcijos pokyčiams, keičiant apmušalų viršutinės detalės pradinį įtempimą. Skirtingiems pradinio įtempimo lygiams pasiekti buvo keičiamas apmušalo detalės plotis skersine kryptimi. Tiriant minkštojo baldo apmušalo viršutinės detalės pradinio įtempimo mažinimo įtaką apmušalų užtraukimo laisvumui, nustatyta, kad deformavimo kreivėms būdingos dvi zonos, iš kurių vienoje medžiagos standumas nesikeičia (vertės kinta nuo 1,14 iki 1,28) net esant skirtingiems apmušalo viršaus detalės pradinio įtempimo lygiams. Analizuojant minkštojo baldo apmušalo viršaus detalės pradinio įtempimo (l1, l2, l3) įtaką apmušalų laisvumo arba prigludimo prie baldo paviršiaus pokyčiui (Dh1), nustatyta, kad medžiagos gali būti skirstomos į tris grupes. Pirmajai grupei priskiriami tiriamieji objektai, kurių deformacijos pokytis Dh1 visais pradinio įtempimo keitimo atvejais yra artimas. Antrajai grupei priklausančių apmušalų Dh1 po pirmojo pločio mažinimo pasikeitė nedaug arba beveik nepasikeitė (nuo 0,6 % iki 5 %), o po antrojo – gerokai keitėsi (nuo 17 % iki 27 %). Trečiosios grupės apmušalų Dh1 po pirmojo pradinio įtempimo lygio smarkiai pasikeitė (nuo 6 % iki 13 %), bet toliau mažinant plotį Dh1 keitėsi nedaug (nuo 1 % iki 3 %).DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.18.4.3099 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-12-17 |
| Source | Medžiagotyra Vol 18, No 4 (2012) |
| Rights | Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights, Articles 4-37. The copyright for articles in this journal are retained by the author(s), with first publication rights granted to the journal. By virtue of their appearance in this open access journal, articles are free to use with proper attribution in educational and other non-commercial settings. |