Silikatinio fasadų tinko sudėčių optimizavimas
|
| Title | Silikatinio fasadų tinko sudėčių optimizavimas |
| Authors | |
| Abstract | Silikatinio fasadų tinko dangos yra atsparios atmosferos poveikiams, chemiškai agresyviems agentams, ypač gerai praleidžia vandens garą ir dujas. Tačiau jos nepasižymi dideliu atsparumu vandeniui ir mechaniniams poveikiams. Be to, naudoti paruošti silikatinio tinko skiediniai nėra pakankamai stabilūs. Šio darbo tikslas – eksperimentiškai nustatyti silikatinių tinkų rišiklio – kalio skystojo stiklo parametrus ir pagrindinių komponentų kiekybinius santykius, įgalinančius gauti tinkus su optimaliai suderintais skiedinių stabilumo ir jų sukietėjusių dangų techniniais – eksploataciniais rodikliais. Pirmiausia buvo nustatytos tinkų skiedinių stabilumo, jų sukietėjusių dangų atsparumo vandeniui ir mechaninio stiprio priklausomybės nuo rišiklio – kalio skystojo stiklo tankio bei silikatinio modulio. Tyrimų rezultatai parodė, kad, didėjant tankiui ir moduliui, tinko dangų stipris ir atsparumas vandeniui didėja, tačiau kartu mažėja tinkų skiedinių stabilumas bei dangų vandens garo pralaidumas. Naudojant 3,6 – 4 modulio ir 1180 kg/m – 1200 kg/m3 tankio skystąjį stiklą, galima optimaliai suderinti tinko skiedinių stabilumo, jo sukietėjusių dangų garų pralaidumo ir atsparumo vandeniui bei mechaninio stiprio rodiklius. Tiriant atskirų komponentų kiekių įtaką nustatyta, kad, tinko sudėtyje santykinai didinant pigmentų kiekį, didėja ir jo dangų kreidėjimo laipsnis. Optimalus pigmentų kiekis tinkų sudėtyse turėtų sudaryti 0,2 – 0,4 dalį mikroužpildų masės, arba šių komponentų masių santykis turėtų būti 1:5 – 1:2,5. Taip pat nustatyta, kad, santykinai didinant sausų komponentų – pigmentų ir užpildų kiekį, gerėja tinko dangų vandens garų pralaidumas, tačiau kartu didėja ir vandens pralaidumas. Pernelyg padidinus sausų komponentų kiekį, pradeda sparčiai mažėti dangų mechaninis stipris, išauga sendintų dangų kreidėjimo laipsnis. Didinant rišiklio kiekį, dangų kreidėjimas mažėja, didėja jų mechaninis stipris, tačiau kartu blogėja garų pralaidumas bei tinkų skiedinių stabilumas sandėliuojant. Paaiškėjo, kad geriausiomis savybėmis pasižymi tinkas, kurio rišiklio kietųjų medžiagų ir pigmentų su užpildais masių santykis yra nuo 1:11 iki 1:13. Remiantis tyrimų rezultatais buvo nustatytos silikatinių tinkų optimalių sudėčių projektavimo sąlygos. Apibrėžtos rišiklio parametrų bei pagrindinių komponentų kiekybinių santykių ribos, kuriose užtikrinami aukšti tinko skiedinių stabilumo ir sukietėjusių tinko dangų techniniai-eksploataciniai rodikliai. Pateikiama visus nustatytus optimalius komponentų parametrus bei kiekybinius santykius atitinkanti pavyzdinė silikatinio tinko sudėtis.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ms.19.2.4440 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-05-28 |
| Source | Medžiagotyra Vol 19, No 2 (2013) |
| Rights | Copyright terms are indicated in the Republic of Lithuania Law on Copyright and Related Rights, Articles 4-37. The copyright for articles in this journal are retained by the author(s), with first publication rights granted to the journal. By virtue of their appearance in this open access journal, articles are free to use with proper attribution in educational and other non-commercial settings. |