Ar domimės politika? Interesai ir galimybės dalyvauti virtualiose diskusijose politikos klausimais
|
| Title | Ar domimės politika? Interesai ir galimybės dalyvauti virtualiose diskusijose politikos klausimais |
| Authors | |
| Abstract | Pastaraisiais metais itin susidomėta informacinių technologijų vaidmeniu politikoje, ypač kalbant apie deliberatyvią (svarstomąją) demokratiją. Deliberatyvi demokratija yra viena esminių demokratijos teorijoje, tačiau praktikoje piliečių aktyvumas viešai svarstant aktualius socialinius ir politinius klausimus yra sąlyginai žemas. Tai ypatingai aktualu Vidurio ir Rytų Europos visuomenėms.Šios problemos sprendimas dažnai siejamas su naujomis informacinėmis technologijomis. Viena iš vilčių yra ta, kad internetas taps nauja viešąja sfera, virtualiąją Agora, kur nesuvaržytai bus diskutuojama svarbiais socialiniais klausimais ir formuosis viešoji nuomonė bei politinė valia. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kokie yra visuomenės interesai ir galimybės dalyvauti virtualiose diskusijose politikos klausimais. Straipsnyje pateikiami keli internetinių svetainių pavyzdžiai, kuriais bandoma atskleisti, kuo ypatingos viešosios diskusijos virtualioje erdvėje, taip pat interviu su valdžios atstovais rezultatai. 2008 m. lapkričio mėn. atlikti 5 interviu su ministerijų, apskričių ir savivaldybių administracijų atstovais, 2010 m. atlikti 4 interviu su ministerijų, apskričių ir savivaldybių administracijų atstovais. Šiame straipsnyje taip pat pristatomi duomenys iš reprezentatyvios gyventojų apklausos, vykdytos 2010 m. gruodžio - 2011 m. sausio mėnesį. Apklausa vykdyta straipsnio autorėms dalyvaujant projekte „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas (SPS)". Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. SIN-15/2010).Socialinė sąveika virtualioje erdvėje vyksta pagal kitus principus nei fizinėje erdvėje. Todėl atsakyti į klausimą - kas yra gera viešoji diskusija elektroninėje erdvėje - yra pakankamai keblu. Virtuali erdvė turi savo specifiką, kas sąlygoja naujas „geros" viešosios diskusijos elementų interpretacijas ir papildomų vertinimo kriterijų atsiradimą.Šiuolaikinės technologijos siūlo nemažai būdų, kaip piliečiai galėtų dalyvauti viešose diskusijose. Tai - elektroninis paštas, pokalbiai elektroninėse svetainėse, bendravimas naudojant į personalinį kompiuterį instaliuojamas specialias programas (tokias kaip ICQ, Skype), elektroninės konferencijos, naujienų grupės, komentarų rašymas www tinklalapiuose, elektroniniuose dienoraščiuose (angl. blog) ir kiti. Kuriasi net virtualūs pasauliai, kuriuose taip pat galima diskutuoti ir politiniais klausimais.Daugiausia galimybių išsakyti savo požiūrį, nuomonę viešai teikia pokalbiai elektroninėse svetainėse. Gyventojų dalis, dalyvaujanti pokalbiuose tokiose svetainėse, gali būti potenciali svarstymų politiniais klausimais internetinėje erdvėje dalyve. laciau pavarčius one.lt ar frype.lt puslapius, peršasi išvada, kad šioje internetinėje svetainėje mažai tiketinos diskusijos politiniais ar pilietiniais klausimais.Daugiausia galimybių išsakyti savo požiūrį, nuomonę viešai teikia pokalbiai elektroninėse svetainėse. Gyventojų dalis, dalyvaujanti pokalbiuose tokiose svetainėse, gali būti potenciali svarstymų politiniais klausimais internetinėje erdvėje dalyve. laciau pavarčius one.lt ar frype.lt puslapius, peršasi išvada, kad šioje internetinėje svetainėje mažai tiketinos diskusijos politiniais ar pilietiniais klausimais.Virtuali socialinė sąveika gali būti sinchroninė ir asinchroninė. Sinchroninės sąveikos formos apima komunikacijąrealiame laike. Šiam socialinės sąveikos tipui komunikacijos procesas lygiai taip pat svarbus, kaip ir komunikacijos turinys. Sinchroniniam komunikacijos tipui priskiriami pokalbiai elektroninėse svetainėse, pokalbiai naudojant specialias programas. Asinchroninės sąveikos formos daugiau orientuotos į komunikacijos turinį, bet ne į komunikacijos procesą. Šiam komunikacijos tipui priskiriami elektroninis paštas, naujienų grupės, elektroninės konferencijos, komentarų rašymas žiniatinklyje. Viešosioms diskusijoms dažniausiai naudojama asinchroninė komunikacija.Tam, kad sprendimas būtų priimtas demokratiškai, reikalingos tam tikros prielaidos, visų pirma aktyvus visuomenės dalyvavimas ir lygybė balsuojant. Internetas suteikia virtualiai viešajai diskusijai naujų galimybių, bet tuo pačiu atsiranda rizikos ir problemos. Kalbant apie visuomenės dalyvavimą, internetas suteikia daugiau galimybių, nes virtuali diskusija nėra apribota laiko ir erdvės požiūriu.Viena iš esminių prielaidų, kad internetas įgalintų piliečių įsitraukimą, yra interneto prieinamumas. Prieigos lygybės principas -viešoji erdvė, kurioje vyksta diskusija, turi būti atvira ir visiems prieinama - ne visada lengvai įgyvendinamas. Remiantis Elster (2000, p. 22) fraze, kad „tikrasis dalyvavimas priklauso tiek nuo galimybių, tiek nuo norų ir <...> gyvenimo sunkumai juos veikia atvirkščiai proporcingai". Tokiu būdu interesų ir galimybių analizė virtualių viešųjų diskusijų kontekste tampa prasminga.Naujų technologijų naudojimas yra sąlygojamas individo socioekonominio statuso, dažnai sukuriančio trukdžius prieigai prie interneto gauti. Nelygios galimybės naudotis šia technologija pastebimos įvairiais socialiniais pjūviais: skirtingos finansinės galimybės, skirtingas išsimokslinimo lygis, amžius, lytis ir kitos sociodemografinės charakteristikos neretai tampa veiksniu, darančiu įtaką skirtingoms prieigos galimybėms individo lygiu.Kalbant apie galimybes, svarbu paminėti virtualiose diskusijose dažnai egzistuojantį anonimiškumą. Virtualiose diskusijose asmuo yra priimamas ir suvokiamas jo paties pateiktos tapatybės pagrindu, nepaisant to, ar pristatoma tapatybė atitinka fiziniame pasaulyje turimą tapatybę. Jei politiką galima „priskirti" pasiturinčio išsilavinusio baltaodžio vyro sferai, tai virtualios viešosios diskusijos dalyvių anonimiškumas suteikia galimybę diskusijos dalyvius vertinti ne pagal standartizuotas išankstines nuostatas, priskiriamas tam tikrai lyčiai, amžiui ar rasei, bet pagal argumentų kokybę.Pats svarbiausias geros diskusijos kriterijus - viešųjų virtualių diskusijų veiksmingumas: naujos socialinio solidarumo formos, politinė valia.E.demokratija suprantama kaip piliečių viešos politinės diskusijos, pasisakymai e.erdvėje, siekiant daryti įtaką viešosios politikos sprendimams, pvz., patarimai išrinktiems politikams ar valstybės tarnautojams, skundai dėl vyriausybės ar valstybės tarnybos veiksmų ir kiti panašūs veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką vyriausybinei politikai ar jos programoms. Šiame kontekste reikalinga tarsi elektroninė aikštė, kurioje susitinka dvi pusės: a) piliečiai, kurie gali ir nori išsakyti savo nuomonę įvairiais politiniais klausimais;b) valdžia, kuri turi skatinanti pilietinį dalyvavimą ir „įsiliejimą" į viešąją erdvę bei „išklausyti" piliečių išsakomą nuomonę, nes diskusijos, kurios nesulaukia valdžios dėmesio, yra bevaisės. Interviu su valdžios atstovais rezultatai iš esmės patvirtina šias mintis.Valdžios atstovai išreiškė susidomėjimą ir suinteresuotumą piliečių reiškiama nuomone. Valdžios atstovai išskyrė kelis informacinių komunikacinių technologijų naudojimo aspektus, kuriuos jie mato kaip itin reikšmingus valdžios ir piliečių sąveikai:• informacinės technologijos suteikia galimybę individui pasiekti itin didelius kiekius informacijos net neišeinant iš namų, kas sąlygoja geresnį informuotumą, didesnes laisves ir galimybes;• informacinės technologijos suteikia galimybę neįgaliesiems, seniems žmonėms būti informuotiems ir dalyvauti diskusijose. luo pat metu valdžios atstovai gana skeptiškai vertina virtualias viešąsias diskusijas, visų pirma pabrėždami žmonių nesuinteresuotumą virtualiomis diskusijomis, antra, tiesiog abejodami tokių diskusijų poveikiu. Bandant rasti atsakymą į klausimą, kokios virtualios viešosios diskusijos egzistuoja Lietuvoje, buvo ieškota „gerųjų praktikų", kurios iliustruotų galimybes piliečiams svarstyti aktualius politinius ar pilietinius klausimus.Apibendrinant Lietuvos piliečių viešųjų diskusijų praktikos pavyzdžius, galima pastebėti, kad Lietuvos svetainėse gana retai randamos prieigos piliečių viešai nuomonei išreikšti. Kita vertus, piliečių aktyvumas rašant komentarus yra taip pat nedidelis. lačiau taip pat pažymėtina, kad prieiga prie komentarų yra trečiame - ketvirtame žingsnyje, tad piliečiams pirmą kartą apsilankius svetainėje pastebėti galimybę komentuoti yra nelengva. Nors valdžios atstovai deklaruoja suinteresuotumą piliečių aktyviu įsitraukimu į bendruomenės aktualijų ar politinių klausimų sprendimą, svarstymą, tačiau internetinių svetainių, kuriose vykstančių diskusijų pagrindu formuotųsi bendra politinė valia ar, juo labiau, politinis veiksmas, Lietuvoje trūksta. Vis dėlto apibendrinus mokslines diskusijas apie užsienio patirtį, pastebima, kad piliečių dalyvavimo virtualiose politinėse diskusijose klausimas aktualus taip pat ir senosioms demokratijoms.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.71.1.378 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-05-20 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 71, No 1 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |