Etikos problemos viešajame gyvenime ir jų sprendimas: lietuviškasis scenarijus
|
| Title | Etikos problemos viešajame gyvenime ir jų sprendimas: lietuviškasis scenarijus |
| Authors | |
| Abstract | Kiekviena visuomenė, stebėdama tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, bene dažniausiai atkreipia dėmesį į valdžios atstovų elgesį, nors politikai ir valstybės tarnautojai nėra vieninteliai viešajame gyvenime pasirodantys veikėjai. Dažniausiai pastebimos įvairios etikos problemos. Vienos jų dėl savo specifikos, masto, įtrauktų asmenų skaičiaus ar jų statuso tampa skandalingais visuomeninio gyvenimo įvykiais, kitos gi dažnai būna net nepastebėtos arba sulaukia gerokai mažesnio visuomenės ar spaudos dėmesio. Straipsnio dėmesio centre Lietuvos, kaip naujos demokratijos, atvejo tyrimas, kuriuo bandoma pažvelgti į esamas etikos problemas ir galimus jų sprendimo variantus. Straipsnyje siekiama atsakyti į probleminį klausimą: kokios etikos problemos stebimos Lietuvos valdžios atstovų veiksmuose ir kaip ta pati valdžia rengiasi užkirsti kelią jų atsiradimui. Straipsnio tyrimo objektas - etikos problemos, stebimos politikų ir valstybės tarnautojų veikloje. Rengiant straipsnį naudoti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų (teisės aktų) turinio analizė, antrinė duomenų analizė ir atvejo tyrimas. Autorė, rengdama publikaciją, turėjo mintį paskatinti tyrinėtojus, ir visų pirma Lietuvoje, atkreipti didesnį dėmesį į šią „naująją žemę" viešosios politikos tyrimų diskurse. Pats straipsnis sudarytas iš kelių potemių, kurios leidžia geriau atskleisti temą. Straipsnio autorė pirmojoje dalyje teigia, kad norintys rasti termino etikos problemos apibrėžimą, neabejotinai susidurs su tokio apibrėžimo nebuvimu. Mokslininkai didelį dėmesį skiria atskirų etikos problemų (korupcijos, interesų konflikto, piktnaudžiavimo padėtimi, valdžia ir kt.) gilesnei analizei, nesivargindami pateikti bendresnes koncepcijas. Tyrinėtojų vartojamos etikos dilemų, etikos reikalų, etikos problemų sąvokos akcentuoja etinę, moralinę klausimo pusę. Etiški valdžios atstovų poelgiai stiprina demokratiją, teisingumą, padeda užtikrinti asmens teises, užkirsti kelią blogam administravimui ir rodyti tinkamą pavyzdį piliečiams (Burke, 2001, p. 604). Tuo tarpu neetiškas elgesys dažnai yra neteisėtas bei vertinamas kaip netinkamas, amoralus, neatitinkantis visuomenės lūkesčių. Etikos problemos gali būti įvairios: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, tarnybine informacija ar ištekliais, melas, apgaulė, aplaidus ir netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, korupcija, interesų konfliktai ir kt. Šios problemos pasitaiko kasdieniniame gyvenime, bet skandalai leidžia tyrinėtojams geriau analizuoti atskiras valdžios atstovų etikos problemas. Straipsnio apimtis neleido pateikti išsamaus šalyje vykusių didesnio ar mažesnio skandalų inventoriaus. Todėl pagrindiniu kriterijumi atrenkant atvejus analizei tapo skirtingi skandalo dalyviai bei jų pasekmės. Apibendrindama skandalus, kurie gali būti įvardinti kaip atskirų etikos problemų susipynimas, autorė teigia, kad jie buvo nevienodos trukmės, masto, skyrėsi ir juose dalyvavę pagrindiniai veikėjai. Bene dažniausia priežastis tokiam skandalui atsirasti buvo bandymas pasinaudoti situacija, užimama tarnybine padėtimi ir turėti asmeninės naudos. Vienuose jų akivaizdžiai matomas interesų konfliktas, piktnaudžiavimas padėtimi, įgaliojimų viršijimas, noras asmeniškai pasipelnyti, netinkamas pareigų atlikimas, kyšininkavimas ir kt. etikos problemos. Dažnai tik po spaudimo iš viršaus į skandalus įsivėlę asmenys atsistatydindavo iš pareigų, kur kas dažniau jie užimdavo laukimo poziciją, vadovaudamiesi principu, kad asmens kaltę privalo nustatyti teismas, nesusimąstydami apie moralinę, politinę atsakomybę. Apibendrinant konstatuojama, kad nuo 2003 m. Lietuvos visuomenė stebi nesibaigiančius skandalus, kuriuose dalyvauja valdžios atstovai, o tai neabejotinai atsiliepia žemiems jų reitingams. Atlikta skandalų analizė leido autorei susiaurinti savo analizuojamų etikos problemų ratą iki trijų problemų: piktnaudžiavimo padėtimi, interesų konflikto ir korupcijos. Prie institucijų, kurios užsiima vienų ar kitų etikos problemų sprendimu galima paminėti: Seime veikiančią etikos ir procedūrų komisiją, kuri prižiūri ne tik kaip įgyvendinamas Politikų elgesio kodeksas, bet stebi, kad nebūtų procedūrinių pažeidimų svarstant įstatymus; taip pat kiekvienoje savivaldybėje (iš viso 60) veikiančias etikos komisijas. Atskiro dėmesio nusipelno Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri atsakinga, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Nuo 1997 m. kovai su korupcija veikia Specialiųjų tyrimų tarnyba. Siekiant Įduoti tinkamą įrankį šioms institucijoms užkirsti kelią vienų ar kitų etikos problemų atsiradimui buvo išleista nemažai įstatymų, kuriuose ne tik pateikiami etikos problemos (piktnaudžiavimas padėtimi, interesų konfliktas, korupcija ir kt.) apibrėžimai, bet ir numatyti būdai joms spręsti. Kai kurių problemų apibrėžimai pateikiami daugiau nei viename teisės akte (korupcija, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi), kas galbūt leistų teigti, kad jos vertinamos kaip rimtesnės, kitos gi sulaukia mažesnio dėmesio. Analizuodama teisės aktuose pateiktų etikos problemų apibrėžimus, autorė bando juos lyginti su mokslininkų pateiktomis sąvokomis. Tie patys teisės aktai numato įvairius būdus etikos problemoms spręsti. Vieni įstatymai vardija pareigas, kiti principus, kuriais turi būti vadovaujamasi tokioje situacijoje, dar kiti numato kur kas konkretesnes priemones (korupcijos rizikos vertinimas, antikorupcinės programos, antikorupcinis teisės aktų ar jų projektų vertinimas ir kt.). Ne tik teisės aktai, bet ir valstybės tarnautojams galiojančios elgesio taisyklės (2002 m.) vardija pagrindinius principus, kuriais privalo vadovautis tarnautojai, bando perspėti apie galimas etikos problemas ar etiškai jautrias, dviprasmiškas situacijas. Daugelis etikos problemų yra atsiradę dar civilizacijos priešaušryje (korupcija, piktnaudžiavimai), o kova su jomis pripažinta kaip svarbi ne tik atskiros šalies, bet globaliu mastu. Tačiau vertinant Lietuvos situaciją, ypač kai kalbama apie kovą su korupcija, sunku būtų įvertinti stebimus pokyčius. Mat korupcijos suvokimo indeksas nuo 2001 m. Lietuvoje beveik nepasikeitė. Kita priemonė, galinti užkirsti kelią etikos problemų atsiradimui, yra atskiri principai ar vertybės, kurie akcentuojami įstatymuose, reguliuojančiuose valdžios atstovų elgesį (LR Konstitucija, Seimo statutas, Vyriausybės įstatymas, valstybės tarnybos įstatymas, politikų elgesio kodeksas, elgesio taisyklės valstybės tarnautojams, vietos valdžios įstatymas, viešojo administravimo įstatymas). Apibendrindama atskirus Lietuvos valdžios žingsnius siekiant skirti dėmesį etikos klausimams, autorė linkusi teigti, kad atskiros priemonės (įstatymai ar institucijų kūrimas) buvo priimtos gana atsitiktinai, be išankstinio plano ar strategijos, o tai ko gero geriausiai ir apibūdina lietuvišką scenarijų de facto, kai pavėluotai sureaguojama į visuomenės ir kartu valdžios atstovų veiklos problemas. Tuo tarpu siūlomas scenarijus turėtų neapsiriboti kritine esamos situacijos analize, bet turi būti paremtas strateginiu planavimu ir nukreiptas į ateities valdžios viziją. Žinant, kokia valdžia turėtų būti ir kokiomis vertybėmis ar principais ji turėtų vadovautis, galima kiekvienai valdžios grandžiai ir atskiroms institucijoms kelti atskirus uždavinius, nuolat stebėti jų veiklą bei ją vertinti. Prie tokio scenarijaus gali prisidėti ne tik atskirų valdžios grandžių atstovai, bet ir kitos suinteresuotos pusės (NVO, žiniasklaidos, verslo, akademinės bendruomenės atstovai). Apibendrindama autorė teigia, kad etikos problemos stebimos Lietuvos viešajame gyvenime nėra naujos (nes kai kurių šaknys siekia civilizacijos pradžią), bet studijuojantys dabartiniame Lietuvos viešajame gyvenime stebimas valdžios atstovų etikos problemas, gali pasimokyti, atkreipti dėmesį į klaidas, kurių galima išvengti. Straipsnis atveria naujas tyrimo perspektyvas studijuojantiems ir tiriantiems viešosios politikos klausimus, paskatinti mokslinę diskusiją apie aktualias etikos problemas ir jų sprendimo būdus. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.71.1.379 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-05-20 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 71, No 1 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |