Konkurencinės pozicijos stiprinimas: strateginės orientacijos Lietuvos kelionių organizavimo sektoriuje
|
| Title | Konkurencinės pozicijos stiprinimas: strateginės orientacijos Lietuvos kelionių organizavimo sektoriuje |
| Authors | |
| Abstract | Kompanijų strateginė orientacija rinkoje tampa vienu iš svarbiausių aspektų, įgalinančių siekti geresnio veiklos rezultato. Masinio turizmo eros pabaiga, nuolat besikeičiantys vartotojų poreikiai, naujų technologijų integravimas į verslo procesus tampa nuolatiniais turizmo verslo iššūkiais, ypatingai kelionių organizavimo sektoriuje. Tik inovatyvūs kelionių organizavimo rinkos dalyviai gali išgyventi dinamiškoje verslo aplinkoje, išvystant verslo gebėjimus ir priimant strateginius sprendimus, kurie leistų įgyti konkurencinį pranašumą naujos turizmo paradigmos kontekste. Analizuojant organizacijų strateginę poziciją ir strategines orientacijas bene populiariausia Miles, Snow (1978) strateginių pozicijų tipologija, kuri naudojama daugumoje atliekamų tyrimų įvairiose organizacijose ir skirtinguose ūkio sektoriuose. Analizuojant konkurencines strategijas dažniausiai remiamasi Porter (1985) generinių konkurencinių strategijų konceptu, Faulkner, Bowman (1995) laikrodžio strategijų modeliu. Konkurencinės pozicijos ir jos stiprinimo elementus analizavo Porter (1985), Teece, Pisauo, Shuen (1997), Rijamampianina, Abratt, February (2003) ir kt. Šie klausimai ypač aktualūs vienam dinamiškiausių ir jautrausių aplinkos pokyčiams paslaugų sektoriui -turizmui. Pažymėtina, kad daugiausia mokslinių tyrimų ir publikacijų skirta turizmo vietos konkurencingumo formavimui (Buhalis, 2000; Hassan, 2002; Crouch, Ritchie, 2004), informacinių ir technologijų komunikacinių diegimo ir konkurencinių pranašumų įgijimo, naudojant e-verslo suteikiamas galimybes, (Stamboulis, Skayannis, 2003; Gratzer, Winiwarter, 2003; Novelli, Schmitz, Spencer, 2006) klausimams.Mokslinių tyrimų analizė atskleidė, jog kelionių organizavimo sub-sektoriuje veikiančių organizacijų konkurencinės pozicijos išlaikymo ilgalaikiame periode tyrimai fragmentiški Lietuvoje ir užsienio šalyse. Mokslinę problemą galime išreikšti klausimu: kaip sustiprinti kompanijos konkurencinę poziciją atsižvelgiant į skirtingas strategines orientacijas? Straipsnio tikslas - identifikavus strategines orientacijas, padedančias išlaikyti konkurencinę poziciją rinkoje, numatyti strateginės pozicijos stiprinimo galimybes Lietuvos kelionių organizavimo subsektoriuje.Atsižvelgiant į turizmo ypatumus, straipsnyje metodologiškai pagrindžiamas Poon (1993) strateginių pozicijų turizmo sektoriuje taikymo efektyvumas. Straipsnio autorės pateikia konkurencinės pozicijos stiprinimo sistemą, kuri realizuojama turizmo sektoriaus dalyvių strateginių pasirinkimų derinimui, siekiant konkurencinio pranašumo. Šioje sistemoje išskirtos trys strategines alternatyvos: orientacija į vartotoją, orientacija į kokybę, technologijų ir inovacijų vystymą. Naujojo turizmo paradigmos ir sistemos sudedamosios atskleidžia, kad turizmo sektoriuje veikiančios įmonės turi būti itin orientuotos į skirtingų segmentų vartotojų poreikius, siekti nuolatinės paslaugų kokybės didinant žmonių išteklių potencialą, naudojantis informacinėmis technologijomis kurti paslaugų ir produktų inovacijas, siekiant konkurencinės sėkmės rinkoje.Atliktas empirinis tyrimas, atskleidė, kokių veiksmų imasi Lietuvos kelionių organizavimo įmonės, norėdamos sustiprinti konkurencinę poziciją. Siekiant reprezentatyvių tyrimo rezultatų, apklausoje dalyvavo 171 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse veikiančių įmonių vadovai. Tyrimo rezultatams apibendrinti naudojamos 98 grįžusios anketos. Tyrimo rezultatų analizei taikytas priežastinės - lyginamosios analizės metodas. Tyrimų rezultatams atskleisti skaičiuoti taškiniai įverčiai, standartinis nuokrypis nuo vidurkio, atlikta faktorinė analizė, taikant rotuotą komponenčių matricą.Empirinio tyrimo kelionių organizavimo paslaugų sektoriuje rezultatai parodė, kad Lietuvos kelionių organizavimo įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencinę poziciją labiausiai orientuotos į kokybės gerinimą (paslaugų teikimo proceso tobulinimą, produktų paiešką bei vystymą formuojant naujus maršrutus, taikant skirtingus paslaugų pardavimo kanalus) ir į technologijų bei inovacijų taikymą (IKI naudojimą: rezervavimo, santykių su vartotojais valdymo, informacinių sistemų; naujovių kūrimą bei paiešką rinkoje). Apklaustos kelionių organizavimo įmonės nelinkusios vadovautis integracijos strategija, t.y. nepakankamai stengiasi, kad būtų glaudesnis įmonių bendradarbiavimo, nekuria pridėtinės vertės, neidentifikuoja specifinių vartotojų grupių, orientuotų į unikalių produktų ir paslaugų įsigijimą, poreikių tenkinimą. Siekiant išlaikyti ir sustiprinti pozicijas vietinėje ir tarptautinėje rinkose būtina derinti skirtingų strateginių orientacijų elementus, juos stiprinti, siekiant sinerginio efekto. Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo įžvalgomis, straipsnio autorės siūlo tokias įmonių konkurencinės pozicijos stiprinimo galimybes Lietuvos kelionių organizavimo sektoriuje:• Vertės kūrimas. Tikslinga įvertinti ir stiprinti sąsajas tarp įmonės išteklių, rinkos poreikių naujoms turizmo paslaugoms kurti, turimų stiprybių. Pasinaudodamos savo stiprybėmis įmonės galėtų siūlyti unikalius kelionės maršrutus ir paslaugas vartotojams, taip performuodamos savo produktų portfelį. Vartotojų supažindinimas su naujomis patirtimis, turimų produktų bei paslaugų vartojimas galėtų būti skatinamas, taikant antrepreneriško marketingo metodus.• Rinkos segmentavimo praktikos taikymas. Dinamiški aplinkos pokyčiai, informacinių technologijų skvarba išryškino vartotojų poreikį specialiųjų interesų turizmo produktams. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjai, siekdami išsiskirti, turėtų sistemingai atlikti vartotojų poreikių tyrimus, specializuotis ir orientuotis į rinkos nišas.• Inovacijų kūrimas per mokymąsi. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjai turėtų aktyviai domėtis užsienio šalių patirtimi, kurią galėtų įgyti bendradarbiaudami su mokslo institucijomis, pasinaudoti naujausiais empiriniais tyrimais. Naujausios mokslinės įžvalgos leistų įmonėms kurti alternatyvius turizmo produktus, o tai įgalintų jas ne tik atlikti gerosios patirties analizę, bet ir kurti naujų produktų ir inovacijų bazę remiantis gerąja praktika.• Inovatyvių idėjų įgyvendinimo sąlygų sudarymas. Siekiant eliminuoti finansinių, žmogiškųjų ir laiko išteklių trūkumą, įmonių vadovai turėtų skatinti savo darbuotojų kūrybiškumą, nuolatinį mokymąsi ir savirealizaciją. Naujų idėjų įgyvendinimas galimas realizuojant bendradarbiavimo santykius su konkurentais, integruojant turimus išskirtinius išteklius. Tarporganizacinio bendradarbiavimo santykių vystymas leidžia pasiūlyti kokybiškesnius produktus, taupo įmonės kaštus, o aktyvi integracija į tarptautinius tinklus suteikia galimybę kokybiškai aptarnauti vartotojus, išplėsti kelionių geografiją, diegti inovacijas.Tolimesni kelionių organizavimo įmonių strateginės pozicijos stiprinimo tyrimai turėtų būti orientuoti į įmonės elgsenos bruožus ir jų įtaką kompanijų veiklos rezultatui, siekiant įsitvirtinti naujoje rinkoje, persvarstant savo strategines orientacijas esamoje rinkoje.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.71.1.380 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-05-20 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 71, No 1 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |