Valdymo studijos: multikultūrinė prieiga aukštojo mokslo institucijose
|
| Title | Valdymo studijos: multikultūrinė prieiga aukštojo mokslo institucijose |
| Authors | |
| Abstract | Kitos kultūros pasiekia mūsų namus per tobulėjančias technologijas, televiziją ir internetą asmenų mobilumą. Šiame kontekste multikultūrinis ugdymas tampa svarbiausia priemone siekiant išvengti kultūrinio šoko ir padėti darbuotojams suprasti kultūrinių veiksnių svarbą organizacijos veiklos sėkmei. Nors multikultūrinio ugdymo būtinybė yra pripažįstama, tebelieka aktualus klausimas: kokiu mastu valdymo studijos yra integravusios multikultūrinio jautrumo ugdymo aspektus? Kaip valdymo studijų mokslininkai ir dėstytojai suvokia poreikį susieti šią sritį su platesniu kultūriniu kontekstu? Nesiekdami pateikti universalių tiesioginių atsakymų į šiuos klausimus, straipsnio autoriai pripažįsta, kad straipsnyje analizuojama mokslinė problema yra susijusi su diskusijoms atvirais kultūriniais pokyčiais, kurie kels įvairius iššūkius ateityje. Taip pat straipsnyje bandoma pradėti diskusiją ir prisidėti prie valdymo studijų akcentuojant šiuolaikines edukacines paradigmas. Siejant multikultūrinę edukacinę perspektyvą su valdymo studijomis, straipsnyje akcentuojama multidiscipliniškumo svarba aukštajame moksle (Canen, Canen, 2010), ypač siejant humanitarinius ir technologinius mokslus. Straipsnyje grindžiama valdymo studijų struktūra multikultūriniu požiūriu. Jame taip pat nagrinėjama šio požiūrio įtaka valdymo studijų kursams Rio de Žaneiro aukštojo mokslo institucijose, analizuojami multikultūrinio jautrumo ugdymo iššūkiai ir galimybės valdymo studijose.Cochran duotame interviu (Horner, 2008) išryškinama kultūrinių veiksnių svarba valdymo studijose. Kalbėdamas apie valdymo studijas Afrikoje, Cochran akcentuoja, kaip svarbu yra atsižvelgti į vietinę kultūrą ir jos vertybes siekiant išspręsti realiai egzistuojančias problemas. Nacionalinių ir tarptautinių atvejų analizės gali padėti studentams kontekstualizuoti studijas realiam multikultūriniam pasauliui. Be to, aukštojo mokslo institucijų partnerystės su kitomis organizacijomis, ypač multikultūrinėmis, gali išryškinti darbo vietose egzistuojančias tarpkultūrines problemas. Canen (1998) akcentuoja partnerystės tarp teoretikų ir praktikų svarbą logistikos srityje. Tokia partnerystė leidžia aukštojo mokslo institucijoms priartėti prie logistikos praktikos, susieti teoriją su realiais darbo rinkos reikalavimais.Straipsnyje pastebima, kad multikultūrinės valdymo studijos gali padėti valdymo studijų programose dirbantiems dėstytojams jautriau reaguoti į studentų kultūrinius skirtumus, atsižvelgti į poreikį adaptuoti mokymo metodus ir pedagoginį diskursą skirtingiems kultūriniams kontekstams.Ottewill, McKenzie ir Leah (2005) tęsia diskusiją, pabrėždami poreikį suartinti formalųjį ir „užslėptąjį" curriculum verslo studijose; „užslėptasis" curriculum traktuojamas kaip nuostatos ir vertybės, nesąmoningai perteikiamos studentams „netiesioginių institucinių reikalavimų forma" (p. 90). Šiuo tikslu Ottewill et al. (2005, p. 94) argumentuoja poreikį „pripažinti pliuralizmo svarbą ir vengti hegemonijos dominuojančiame diskurse verslo studijas organizuojančiose institucijose kontekste.Kaip pažymi Kitano (1997, p. 2), daugumai aukštojo mokslo institucijų programų reikia „multikultūriško kursų pokyčio". Tai reiškia „egzistuojančių kursų modifikavimą inkorporuojant multikultūrinį turinį, perspektyvas ir strategijas" tam, kad būtų perteikiamas tikslesnis realybės vaizdas studentams - kad jiems būtų lengviau integruotis multikultūriame profesiniame pasaulyje ir kad būtų atsižvelgiama į šių skirtumų nulemtus studentų poreikius. Šiuo tikslu Canen, Canen (2008 a) pasiūlė valdymo studijų, integruojančių tarpkultūrinį jautrumą, modelį, susidedantį iš multikultūrinio mąstymo, kultūrinių veiksnių supratimo modeliuojant problemas ir jų sprendimus, kultūrinių tyrimų metodų taikymą, multikultūrinių kompetencijų ugdymą, tarpkultūrinio jautrumo ugdymą ir tvarių partnerysčių kūrimą.Pirmiausiai straipsnyje pateikiamos sąvokos, vartojamos valdymo studijų programų kursų pavadinimuose: operaciniai tyrimai, kiekybiniai metodai, optimizavimas, linijinis programavimas ir pan. Siekiant atskleisti egzistuojančius skirtumus, šiame darbe buvo nagrinėjami įvairių dalykų kursų aprašai.Kursų programose įtraukti visoms aukštojo mokslo institucijoms bendri elementai. Analizuojant viešai prieinamus kursų aprašymus, išryškėja, kad jie neakcentuoja naujausių valdymo studijų tendencijų, su jais susijusių diskursų, kurių dalis yra ir multikultūrinis jautrumas. Be to, reikia pastebėti, kad rekomenduojamos bibliografinės nuorodos pateikiamos ne visai atvejais. Jei jos pateikiamos internete, ne visada yra atnaujintos, tačiau, jei ir yra, neatspindi multikultūrinės perspektyvos.Daugumoje kursų aprašų egzistuojanti tema „Sprendimai" yra labai palanki multikultūriškumo perspektyvai išryškinti. Kaip teigia Canen, Boaventura (1993, p. 48), „optimalūs techniniai sprendimai ne visada reiškia optimalius politinius sprendimus; kartais geriausias kompromisas yra optimalus teisingas atsakymas". Multikultūriniu požiūriu politiniai sprendimai ir pasiektas kompromisas turėtų atsižvelgti į multikultūrinio jautrumo aspektą.Straipsnyje analizuojami multikultūriniai valdymo studijų elementai ir jų aktualumas, po to nagrinėjama, kokiu mastu ši perspektyva atsispindi programose dėstomų kursų aprašymuose. Interviu su personalo atstovais patvirtino prielaidas, padarytas analizuojant dokumentus.Buvo pastebėta, kad analizuoti kursai labiau atspindi klasikinę tradiciją, kuri neprieštarauja multikultūrinės perspektyvos integracijai. Todėl buvo išryškintos kai kurios analizuotų kursų temos, siekiant parodyti, kaip jas galima sieti su multikultūrinio jautrumo ugdymu. Interviu rezultatai parodė, kad, nors multikultūriškumas nėra formaliojo curriculum dalis, jis atsispindi respondentų pasakojimuose apie iššūkius, su kuriais jie susiduria dėstydami valdymo kursus Brazilijos aukštojo mokslo institucijose. Jis taip pat atsispindi kalbant apie būtinybę atsižvelgti į kultūrines studentų charakteristikas vertinimo procese ir integruoti modeliavimo įvairiuose tarpkultūriniuose kontekstuose pavyzdžius. Tolimesni tyrimai galėtų nagrinėti, kiek šiuos kursus dėstantys dėstytojai yra įsigilinę į tarpkultūrinius aspektus, taip pat palyginti rezultatus su kitomis Brazilijos ir kitų šalių aukštojo mokslo institucijomis. Multikultūrinės lyderystės, kultūrinių, etninių, rasinių ir kitų veiksnių poveikio supratimas įvairioms sferoms, jų integravimas klasikiniuose valdymo modeliuose gali priartinti valdymo studijas prie šiuolaikinių scenarijų ir padėti tobulinti studentų rengimą efektyviai spręsti realias organizacijose kylančias problemas.Šiuo straipsniu taip pat siekiama paskatinti valdymo studijų atstovus bendradarbiauti siekiant akademinių partnerysčių, prisidedančių prie multikultūrinės perspektyvos valdymo studijose vystymo.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.71.1.382 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-05-20 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 71, No 1 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |