Universiteto dėstytojo inovacinė veikla ir jos turinys tobulinant studijų programas
|
| Title | Universiteto dėstytojo inovacinė veikla ir jos turinys tobulinant studijų programas |
| Authors | |
| Abstract | Visuomenės kaita kelia vis naujus iššūkius švietimui ir neabejotinai šiuolaikiniam aukštajam mokslui, kuris išgyvena savąjį transformacijų laikotarpį (Bowden, Marton, 1998; Ramsden, 2000; Longworth, 2000; Gudaitytė, Jucevičienė, 2000; Gudaitytė, 2000; Trigwell, 2001; Jucevičienė ir kt., 2010). Aukštajam mokslui keliami vis didesni reikalavimai - vyksta aukštojo mokslo institucijų masiškėjimo ir besimokančiųjų diversifikacijos procesai, kurių kontekste reikalaujama studijų ir dėstymo kokybės (Ramsden, 2000), kita vertus, pokyčiai aukštajame moksle susiję ir su edukacinės paradigmos kaita (Barnett, 2000; Longworth, 2000; Stanikūnienė, Jucevičienė, 2003). Kintant edukacinei paradigmai, kyla nauji iššūkiai ir universiteto dėstytojo veiklai bei kompetencijoms. Dėstytojas skatinamas nuolat diegti edukacines naujoves, t.y. naujus mokymo ir mokymosi metodus, būdus, formas, dalintis su kitais savo sukauptomis žiniomis. Taigi besikeičiantis kontekstas aktualizuoja dėstytojo inovacinės veiklos svarbą. Logiška, kad vykstant pokyčiams aukštajame moksle, universitete, turi keistis jau egzistuojančios studijų programos bei atsiranda naujos. Akivaizdu, kad dėstytojų inovacinė veikla siejasi su studijų programų bei konkrečių modulių tobulinimu, kūrimu bei realizavimu.Tačiau mokslinės literatūros analizė (Cumming, Owen, 2006; Mioduser et al., 2003; Larina, 2006; Tsigilis, Grammatikopoulos, Koustelios, 2007) leidžia teigti, kad dėstytojo inovacinei veiklai nėra skiriamas pakankamas dėmesys, nagrinėjami tik tam tikri šios veiklos aspektai: dėstytojo inovacinė veikla siejama su kūrybiškumu, novatoriškumu, akcentuojamas inovatyvių metodų diegimas, analizuojami konkrečių inovacijų diegimo atvejai ir pan. Teorinių ir empirinių duomenų apie universiteto dėstytojo inovacinės veiklos bruožus ribotumas gali sąlygoti, viena vertus, tai, kad, pavyzdžiui, švietimo sistemos, universiteto, fakulteto lygmenyje inicijuotos ir į ugdymo procesą orientuotos inovacijos dėstytojų gali būti atmetamos arba diegiamos modifikuotos taip, kad dėstytojui būtų „patogiau" su jomis dirbti, kita vertus, nepakankama dėstytojo inovacinės veiklos analizė neleidžia nustatyti dėstytojo inovacinės veiklos produktyvumo ar reproduktyvumo, studijų programos tobulinimo tikslų pasiekimo, o tai gali tapti deklaratyvu, jei nevyks dėstytojų inovacinė veikla. Taip pat trūksta teorinio ir empirinio diskurso apie dėstytojo inovacinės veiklos turinį, t.y. kokias edukacines inovacijas dėstytojas diegia tobulindamas, realizuodamas konkrečią studijų programą per atskirus modulius, ypač jei studijų programa konceptualiai grindžiama kitokia nei prieš tai buvusia edukacine paradigma. laigi sie aspektai sudaro straipsnyje sprendžiamos mokslinės problemos esmę, kurią galima apibrėžti tokiais klausimais: kokia yra universiteto dėstytojo inovacinės veikla ir jos turinys, jam dalyvaujant tobulinant bei realizuojant studijų programas per konkrečius modulius? Atsakymų į klausimus ieškoma keturiose straipsnio dalyse: pirmoje straipsnio dalyje pagrindžiama dėstytojo inovacinės veiklos samprata bei atskleidžiama inovacinės veiklos turinio specifika. Antrojoje straipsnio dalyje pagrindžiamas dėstytojo inovacinės veiklos turinys tobulinant studijų programas. lrečiojoje straipsnio dalyje pristatoma empirinio tyrimo metodologija bei edukacinių inovacijų diegimo, realizuojant kooperuotas studijas, atvejis. Ketvirtojoje straipsnio dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, kurio metu atskleista dėstytojo inovacinės veiklos turinio raiška studijų programų tobulinimo kontekste.Straipsnyje konstatuojama, kad universiteto dėstytojo inovacinė veikla - tikslingas, struktūruotas veikimas dėstytojo edukacinėje, mokslinėje, sklaidos, organizacinėje veiklose kuriant ir/ar perimant, diegiant inovatyvius veikimo būdus ir priemones, metodus, formas. Universiteto dėstytojo inovacinė veikla gali būti traktuojama kaip procesas, atliekant konkrečias veiklas inovacinio proceso kontekste: inovacinės idėjos paieška ar generavimas, idėjų atranka, idėjos perėmimas, modifikavimas, diegimas, sklaida. Universiteto dėstytojo inovacinė veikla talpina ir turinio dimensiją, kai inovacinės veiklos metu, orientuojantis į konkretų užsibrėžtą ar užbrėžtą tikslą, pasirenkamos tam tikro turinio inovacijos.Dėstytojo inovacinės veiklos turinys gali atsispindėti tobulinant studijų programą kaip visumą, keičiant studijų programos koncepciją, rengiant naujus modulius ir pan. Inovacinės veiklos turinys gali pasireikšti per modulio pedagoginės sistemos elementų kaitą: modulio turinį, mokymo ir mokymosi metodus bei vertinimo sistemą. Pavyzdžiui, tobulinant modulio turinį inovacinės veiklos turinys gali apimti naujų temų įvedimą, modulio temų koregavimą, atskirų modulių temų integravimą, išplėtimą, orientuojantis į konkretų problemos kontekstą, teorinių ir praktinių žinių susiejimą ir pan.Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad kooperuotos studijos sąlygojo modulio turinio, mokymo ir mokymosi metodų, vertinimo sistemos kaitą. Dėstytojų inovacinės veiklos turinys apėmė modulio ugdymo turinio inovacijas, kurios atspindėjo teorinių ir praktinių žinių integravimą, tarpdiscipliškumą, modulio turinio perteikimą per veiklą ir praktinę realybę bei per problemų sprendimą. Kooperuotų studijų metodas dėstytojams leido įsisavinti ir realiau panaudoti kai kuriuos mokymo ir mokymosi metodus. Įvesta Moodle sistema, kuri buvo naudojama ne tik kaip informacijos kaupykla, bet leido realizuoti ir kitus mokymo ir mokymosi būdus: konsultacijas, diskusijas, forumus internetinėje erdvėje. Kartu su kooperuotų studijų metodo diegimu diegti nauji mokymo ir mokymosi metodai - probleminis, reflektyvusis mokymasis, mokymasis bendruomenėje, projektinis metodas. Šie metodai buvo inovacijos kooperuotas studijas diegiantiems dėstytojams.Tyrimo rezultatai išryškino, jog kooperuotų studijų metodo įdiegimas sąlygojo ir kai kuriuos vertinimo sistemos pokyčius. Vertinimo sistema buvo papildyta inovacijomis - dienoraščiais, reflektyviais žurnalais bei kompetencijų ugdymo žurnalais.Kooperuotų studijų metodo diegimas studijų procese orientuotas daugiau į dėstytojo reproduktyviąją veiklą, t.y. konkretūs moduliai papildyti tam tikromis studijų procese diegiamomis inovacijomis, tačiau nepakeičiant iš esmės dėstytojo veiklos pobūdžio, pavyzdžiui, kaip tai galėtų vykti pereinant iš vienos edukacinės paradigmos į kitą.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.71.1.383 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-05-20 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 71, No 1 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |