Dėstytojų informacinių ir komunikacinių technologijų kompetencijos raiška skirtingų sričių studijų programose
|
| Title | Dėstytojų informacinių ir komunikacinių technologijų kompetencijos raiška skirtingų sričių studijų programose |
| Authors | |
| Abstract | Atliepiant nuolatinio mokymosi poreikį visuomenėje, siekiant universitetinių studijų lankstumo ir efektyvumo, didėja informacinių komunikacinių technologijų (toliau - IKT) vaidmuo studijose. Dėl naujai atveriamų mokymosi galimybių IKT taikymas plačiai diskutuojamas mokslinėje literatūroje (Brown, 2002; Forsblom, Silius, 2002; Ardizzone, Rivoltella, 2006; Schneckenberg, 2007 ir kt.). IKT - tai ir iššūkis dėstytojui. IKT leidžia taikyti naujas ugdymo (-si) priemones, metodus ir pan. Visa tai neabejotinai keičia santykius tarp dėstytojo ir studento. Taigi šiame kontekste ypač svarbi tampa dėstytojo IKT kompetencija (Jakštienė, Janiūnaitė, 2009). Mokslinėje literatūroje atskleistos dėstytojo IKT veiklos, gebėjimai, požiūriai ar veiklos ir gebėjimai tam tikrais atvejais (Goodyear et al., 2001; Sales, 2005; Ardizzone, Rivoltella, 2006; Parchoma, 2007; Schneckenberg, 2007; ir kt.), pagrįsta universiteto dėstytojo IKT kompetencija (Jakštienė, Janiūnaitė, 2009), atskleisti jos lygiai (Jakštienė, Janiūnaitė, 2010). Dėstytojo IKT kompetencija įgalina priimti tinkamus IKT taikymo sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į studentų poreikius ir galimybes. Tačiau efektyviam IKT taikymui svarbu, kad dėstytojas suprastų IKT teikiamą naudą ir turėtų nuostatą taikyti IKT edukacinėje veikloje. Mokslinėje literatūroje analizuojama, ko reikia, kad dėstytojas naudotų IKT (Stensaker et al., 2007; García-Valcárcel, Tejedor, 2009; ir kt.), tačiau neatskleista, kokios yra dėstytojo IKT kompetencijos raiškos ir studijų programų sąsajos. Jeigu studijų programose ir moduliuose akcentuojamos IKT, dėstytojas negali jų nenaudoti, todėl jam IKT kompetencija būtina. Jeigu IKT taikymas studijų programoje ar modulyje neatliepiamas, IKT panaudojimas priklauso nuo turimos dėstytojo kompetencijos ir ypač motyvacijos. Taigi iškyla klausimas: kiek studijų programa sudaro prielaidas dėstytojo IKT kompetencijos raiškai? Šie klausimai ir sudaro straipsnyje sprendžiamos tyrimo problemos esmę. Straipsnio tikslas - atskleisti dėstytojų IKT kompetencijos raišką skirtingų sričių studijų programose. Straipsnį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje apibrėžiama ir detalizuojama universiteto dėstytojo IKT kompetencija. Išanalizavus IKT kompetencijų sampratas mokslinėje literatūroje (Kirschner et al., 2002; Brazdeikis, 2006; Pečiuliauskienė, Barkauskaitė, 2007; Zwaneveld, Bastiaens, 2008; ir kt.), universiteto dėstytojo veiklas bei remiantis Jucevičienės (2007) pateiktu kompetencijos apibrėžimu, teigiama, kad universiteto dėstytojo IKT kompetencija - tai asmens žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, vertybės, sąlygojusios sėkmingą IKT naudojimą, taikymą ar integravimą edukacinėje, mokslinėje ir kitose dėstytojo veiklose. Ją sudaro bazinė IKT kompetencija, būdinga daugeliui vartotojų, ir integralioji edukacinė IKT kompetencija, specifinė dėstytojo veiklai. Universiteto dėstytojo IKT kompetencijos IKT diegimo lygiuose atskleidimui pasirinktas Molz, Eckhardt ir Schnotz (2002) modelis, kuriame parodyti universitete naudojamų IKT tipai ir lygiai. Modeliuojant IKT kompetenciją svarbūs edukaciniai aspektai, kurių nėra anksčiau minėtame modelyje, todėl jis buvo papildytas pedagoginės sistemos elementais. Antroje straipsnio dalyje pagrįsta, kad šiuolaikiniam dėstytojui IKT kompetencija aktuali net ir nenaudojant IKT ugdymo(-si) procese. Tačiau kuo aukštesnis IKT diegimo lygis, tuo aukštesnio lygmens dėstytojo IKT kompetencija reikalinga. Siekiant atskleisti dėstytojo IKT kompetencijos raiškos ir studijų programų sąsajas buvo atliktas empirinis tyrimas. Trečioje straipsnio dalyje pristatoma tyrimo metodologija. Taikyta atvejo studijos strategija (analizuotas Kauno technologijos universiteto atvejis). Duomenų rinkimui taikytas dokumentų analizės metodas, duomenų apdorojimui - kokybinės aprašomosios turinio (content) analizės metodas. Analizuotos pagal atrankos kriterijus atrinktos fizinių ir socialinių mokslų studijų programos ir moduliai. Dėstytojo IKT kompetencijos raiškos ir studijų programų sąsajos atskleidžiamos, išsamiau pristatant fizikos ir edukologijos krypties programų ir keleto jų modulių analizės rezultatus. Empirinis tyrimas leido padaryti tokias išvadas: Dėstytojo IKT kompetencijos raiška yra sąlygojama studijų programoje ir moduliuose pateikiamos pedagoginės sistemos. Jeigu pedagoginė sistema atitinka tam tikrą IKT diegimo lygį, studijų programos ar modulio realizavimui reikalinga atitinkamo lygmens dėstytojo IKT kompetencija. Jeigu pedagoginės sistemos elementai sąsajų su IKT neturi, studijų programa ar modulis dėstytojo IKT kompetencijos nereikalauja. Dėstytojas, turintis aukštesnę nei reikalaujama studijų programoje ar modulyje IKT kompetenciją, inicijuodamas pokyčius pedagoginėje sistemoje, gali koreguoti modulio ar studijų programą. Visose analizuotose studijų programose išryškėjo dėstytojo IKT kompetencijos apraiškų. Tiek fizikos, tiek edukologijos krypties studijų programoje akcentuotas 2-o lygmens IKT taikymas. Tai rodo, kad šiose programose turi būti modulių, reikalaujančių 2-o lygmens IKT kompetencijos. Kita vertus, programose pažymėtas šiuolaikinių IKT naudojimo gebėjimas ar kompiuterinio ir informacinio raštingumo ugdymas gali būti siejamas ir su aukštesniais (3-iu ar 4-u) IKT diegimo lygiais. Edukologijos krypties studijų programoje yra modulių, kuriuose sudarytos prielaidos 2 lygmens dėstytojo IKT kompetencijos raiškai. Fizikos krypties programos moduliuose sudarytos prielaidos 2-o arba 3-io lygmens dėstytojo IKT kompetencijos raiškai. Tačiau abiejose studijų programose yra modulių, kuriuose prielaidų IKT kompetencijos raiškai nėra. Skirtingų sričių studijų programos sudaro it gali sudaryti skirtingas prielaidas dėstytojo IKT kompetencijos raiškai.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.71.1.384 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-05-20 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 71, No 1 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |