Studentų požiūris į potencialius bei esamus vadovus: lytiškumo aspektas
|
| Title | Studentų požiūris į potencialius bei esamus vadovus: lytiškumo aspektas |
| Authors | |
| Abstract | Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje, mokslinėse bei praktinėse konferencijose, netgi visuomenės informavimo priemonėse didelis dėmesys skiriamas darbo jėgos bei konkrečiai vadovavime pasireiškiantiems lyčių skirtumams. Empiriniai tyrimai patvirtina, jog nepaisant moterų dalyvavimo darbo rinkoje pokyčių bei vykdomų darbuotojų įvairovę skatinančių intervencijų organizacijose , vadovavime vis dar egzistuoja lyčių stereotipai (Eagly ir kt., 1995; Emmerik ir kt., 2008; Duehr ir Bono, 2006; Schein, 2007). Moterys susiduria su kliūtimis ne tik siekdamos vadovo posto, bet ir tapusios vadovėmis patiria išankstinį nusistatymą jų veiklos efektyvumo vertinimo procese (Ely ir Rhode, 2008; Embry ir kt., 2008; Garcia-Retamero ir Lopez-Zafra, 2009; Scott ir Brown, 2006). Šos diskriminacinės kliūtys reikalauja išsamios analizės, nes lyties dimensija net ir šiuolaikiniame verslo pasaulyje dominuoja tarp stereotipinių nuostatų, o vadovavime šios nuostatos nyksta itin lėtai. Be to, tai įtakoja ir organizacijos funkcionavimo sėkmingumą (Eagly ir kt, 1995; Hogg ir Vaughan, 2005; Hoyt ir Blascovich, 2007; Prime ir kt., 2008; Scott ir Brown, 2006). Nors užsienio tyrėjai jau pateikia lyties lygybės vadovavimo srityje įrodymų, Lietuvoje situacija, susijusi su požiūriu į vadoves moteris, vis dar kelia nemažai probleminių klausimų. Be to, nepaisant didėjančio moterų skaičiaus vadovaujančiose pareigose mūsų šalyje, sėkmingai verslą vykdančių organizacijų vadovės kalba apie sunkumus darbe, kuriuos sukelia stereotipinis aplinkinių vertinimas (Adomavičiūtė, 2009). Todėl šiame straipsnyje pristatomas kompleksinis galimų stereotipų vadovavime paveikslas iš studentų, kaip jaunų, išsilavinusių bei pokyčių įgyvendinimui būtinų būsimų darbuotojų, perspektyvos. Remiantis analizuota moksline literatūra, buvo išskirti trys svarbūs aspektai, susiję su lyčių skirtumais vadovavime: horizontali ir vertikali segregacija kalbant apie potencialius vadovus bei esamo vadovo vadovavimo efektyvumo įvertinimas (pripažinimas). Straipsnyje pateikiamas autorių atliktas tyrimas, kuriame buvo siekiama išanalizuoti galimas jaunimo išankstines nuostatas vertinant skirtingos lyties potencialius bei esamus vadovus. Tyrimas buvo atliekamas 2009-2010 metais Vytauto Didžiojo universitete (įvardinamame kaip artes liberales) per bendrauniversitetines psichologijos paskaitas. Iš 265 respondentų, atstovavusių skirtingus fakultetus, penktadalį sudarė vaikinai, o likusią dalį - merginos. Apklaustų studentų amžiaus vidurkis - 19,6 (standartinis nuokrypis - 2,14). Tiriamieji maždaug po lygiai pasidalino į dvi grupes: turinčius ir neturinčius darbinės patirties. Horizontali segregacija buvo matuojama prašant respondentų suskirstyti ekonomines veiklas (pateiktas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) į tris grupes: tas, kuriose dažniau vadovauja vyrai, tas, kuriose dažniau vadovauja moterys, ir tas, kuriose vienodai dažnai vadovauja tiek vyrai, tiek moterys. Taip pat buvo prašoma išskirti po vieną ekonominę veiklą, kurioje dominuoja vadovės bei vadovai. Vertikali segregacija buvo nustatoma pasitelkiant hipotetinę paaukštinimo pareigose situaciją. Tiriamiesiems buvo pateikiamas didelės organizacijos aprašymas, kurioje darbuotojui arba darbuotojai (kvalifikuotiems ir priimtiniems kolegoms) buvo siūlomas paaukštinimas - vadovo pareigos. Organizacija gamino automobilius (stereotipiškai vyriška), siuvo drabužius (stereotipiškai moteriška) arba veiklos pobūdis nebuvo įvardinamas (nespecifiška) (Garcia-Retamero ir Lopez-Zafra, 2009). Remiantis hipotetinės situacijos sąlygomis atsitiktinai buvo sudarytos šešios tiriamųjų grupės, kurių nariai vertino kandidato(-ės) tikimybę gauti paaukštinimą 10 balų skalėje (1 - žemiausia sėkmės tikimybė, 10 - didžiausia sėkmės tikimybė). Vadovo pripažinimas buvo vertinamas naudojant modifikuotą Vadovavimo efektyvumo klausimyną (originalo autoriai -Heck ir kt., 2000). Respondentų buvo prašoma pažymėti, kurie vadovo veiksmai būdingi tipiškai vadovei bei kurie tipiškam vadovui. 32 vadovo veiklos reprezentavo keturias vadovavimo dimensijas: vizijos ir tikslų nustatymas, padalinio valdymas, tarpasmeninių santykių kūrimas, bendravimo ir reprezentavimo įgūdžiai. Papildomai buvo prašoma pažymėti 10 efektyviam vadovavimui svarbiausių veiklų. Rezultatai atskleidė, jog studentai įvardino net keturias vyrų vadovų dominuojančias ekonominės veiklos sritis (žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė; statyba; elektros, dujų, vandens tiekimas; transportas, sandėliavimas) palyginus su dviem sritimis būdingomis moterims vadovėms (kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla; sveikatos priežiūra ir socialinis darbas). Be to, tiriamieji kandidato galimybes gauti paaukštinimą vertino stereotipiškai kaip didesnes palyginus su kandidatės sėkmės tikimybe. Tokiems vertinimams įtakos turėjo respondentų darbinė patirtis bei organizacijos, kurioje dirbo kandidatas, veiklos pobūdis. Išankstinę nuostatą prieš moterį kandidatę turėjo studentai be darbinės patirties bei skirtingos lyties kandidatų sėkmės tikimybė gauti paaukštinimą skyrėsi stereotipiškai vyriška laikomoje organizacijoje. Nors bendras vadovavimo efektyvumo vertinimas nesiskyrė priklausomai nuo vadovo lyties, padalinio valdymo dimensija buvo priskirta kaip tipiška vadovo veikla, o tarpasmeninių santykių dimensija - kaip tipiška vadovės veikla. Efektyvus problemų sprendimas bei padalinio narių tobulėjimo skatinimas (tipiškos vadovo vyro veiklos) buvo išskirti kaip svarbiausi efektyvaus vadovo elgesio būdai. Šis tyrimas pateikė požiūrio į vadovo lyties ir vadovavimo sąveiką įžvalgą, remiantis posovietinės šalies jaunimo suvokimu. Buvo nustatyta, jog stereotipinis požiūris į vyrų ir moterų vadovavimą vis dar paplitęs tarp studentų, kurie įsitrauks į darbo pasaulį su savo nuostatomis bei, remdamiesi jomis, inicijuos pokyčius. Pirmiausia tai pasireiškė horizontalios segregacijos vadovaujančiose pareigose patvirtinimu: išankstine nuostata moterų vadovių atžvilgiu remiantis aprašomaisiais lyties stereotipais (Eagly ir Karau, 2002; Heilman, 2001). Stereotipiškai vyriškų bei moteriškų veiklos sričių priskyrimas atitinkamos lyties vadovams sutapo ir su Lietuvos Statistikos departamento (2010) pateikiama informacija apie darbo jėgos pasiskirstymą skirtingose sferose. Tyrimo duomenys taip pat patvirtino vertikalios segregacijos reiškinį pagal studentų vertinimus. Rezultatai apie darbo patirties įtaką teisingiems vertinimams potencialaus vadovo atžvilgiu pabrėžė realios situacijos būnant organizacijos nariu patyrimo svarbą (Embry ir kt., 2008; Johnson ir kt., 2008). Galima daryti prielaidą, jog tai galėjo būti susiję su organizacijose diegiamomis įvairovės valdymo programomis, apie kurių pristatymą vertėtų pagalvoti ir universiteto studijų dalykuose. Tuo tarpu organizacijos, kurioje dirbo vertinamas kandidatas į vadovo postą, veiklos pobūdžio įtaka sėkmės tikimybei sutapo su kitų tyrėjų darbuose gautais rezultatais (Garcia-Retamero ir Lopez-Zafra, 2009) bei vaidmens kongruentiškumo teorija (Eagly ir Karau, 2002). Vis dėlto ateities tyrimuose organizacinis lygmuo bei su juo susiję veiksniai galėtų būti analizuojami išsamiau, duomenis papildant ir kitomis tiriamųjų grupėmis. Tyrimas atskleidė, jog nors bendras vadovavimo efektyvumo vertinimas nepasižymėjo stereotipiškumu, buvo pastebėta vidinės grupės favoritizmo tendencija, kurią reikėtų patikrinti papildomais tyrimais su tolygiomis skirtingos lyties vertintojų grupėmis (Garcia-Retamero ir Lopez-Zafra, 2009; Prime ir kt., 2008; Shein, 2007). Santykių bei informacijos teikimo aspektų vadovavime priskyrimas moterims, o valdymo bei krypties parodymo aspektų vadovavime įvardinimas kaip vyriškų sutapo su skirtingos lyties vadovams priskiriamais gebėjimais (Eagly ir kt., 1995) bei patvirtino stereotipišką požiūrį vadovavime (Diekman ir Goodfriend, 2006; Heilman, 2001). Nors moterys Lietuvoje aktyviai įsitraukia į vadovavimo veiklas, kuria savo verslus bei užima aukštus vadovaujančius postus, tačiau požiūris į jas kaip vadoves lygiavertes vyrams dar turės keistis. Tyrimai, analizuojantys stereotipus vadovavime iš įvairių perspektyvų, leistų atidžiau pažvelgti į šį reiškinį bei sudarytų sąlygas formuluoti praktines rekomendacijas organizacijoms.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.71.2.539 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-08-10 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 72, No 2 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |