Veiksnių, įtakojančių mokinių pasiekimus, raiška bendrojo lavinimo mokyklose
|
| Title | Veiksnių, įtakojančių mokinių pasiekimus, raiška bendrojo lavinimo mokyklose |
| Authors | |
| Abstract | Sparčiai besikeičianti visuomenė reikalauja žmonių, kurie geba ekstrapoliuoti įgytas žinias, geba jas tinkamai suvokti ir pritaikyti naujose, nepažįstamose situacijose. Galbūt, anot Schleicher (2011), šie gebėjimai neužtikrina laimės gyvenime, tačiau neugdant šių gebėjimų, tikrai garantuojama socialinė atskirtis. Šiame kontekste pirmiausia kyla iššūkiai ugdymo institucijoms, tarp jų ir bendrojo lavinimo vidurinėms mokykloms, kurių misija - išugdyti visapusišką, visavertę asmenybę. Ši misija neabejotinai susijusi ir su dar vienu aspektu, kuris išlieka vienu svarbiausiu visų švietimo subjektų tikslu ir interesų objektu -mokinių pasiekimais. Mokinių pasiekimai buvo ir išlieka ne tik mokslinių tyrimų objektu, bet ir ,remiantis Hopkins ir kt. (1998), mokinių pasiekimai ir mokyklos gebėjimas valdyti kaitą sudaro mokyklos tobulinimo ir švietimo kaitos esmę. Mokslinėje literatūroje nagrinėjami įvairūs veiksniai, įtakojantys mokinių pasiekimus bendrojo lavinimo mokykloje. Nemažai tyrimų šioje srityje buvo atlikta pradedant septintuoju praeito amžiaus dešimtmečiu. Easley ir Mitchell (2007), analizuodami veiksnius, įtakojančius mokinių pasiekimus, išryškina subalansuoto vertinimo ir subalansuotos mokymo programos svarbą. Buzman (2008) pagrindžia mokinio įgalinimo mokytis ir siekti rezultatų svarbą ugdymo procese. Cowley (2006), išryškina besimokančiojo pažinimo ir pagarbos mokytojui svarbą mokinių pasiekimams. Lietuvoje taip pat plėtojama ši tyrimų erdvė. Dukynaitė, Ališauskas, Žadeikaitė ir kt. (2010) atliko Lietuvos mokinių pasiekimų analizę, kuri atskleidė, kad mokinių pasiekimai priklauso nuo mokyklos dydžio, urbanizacijos lygio. Aukščiausi pasiekimai buvo mokinių, kurie mokėsi didmiesčio mokyklose, žemiausi - kaimo ar miestelio mokyklose. Marcinkonienė, Klimovienė (2007) nagrinėjo mokyklos veiklos kokybę bei mokinių pasiekimus pamokos kokybės bei mokytojų kvalifikacijos kontekste. Petty (2006, 2008), Senge (2008), Hargeaves (2008) ir kt. analizavo mokymo/si ir mokytojų kompetencijos svarbą mokinių pasiekimams. Markevičiūtė (2002), Žvirdauskas (2008) nagrinėjo korepetitoriavimo įtaką mokinių pasiekimams. Mokyklos nelankymo įtaką mokinių pasiekimams analizavo Butkienė, Kepalaitė (1996), Bagdonas (2007). Kučinskaitės (2007) nuomone, mokinių pasiekimus įtakoja demokratinės kultūros mokykloje puoselėjimas. Laurinavičiūtė (2008) taip pat akcentuoja besimokančiojo įgalinimo bei motyvavimo svarbą. Mokinių pasiekimų problematika ypač aktuali Lietuvos situacijoje. Sistemiškai atliekami Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai (PISA, TIMSS, PIRLS ir t.), kuriuose dalyvauja ir Lietuva, yra priskiriama šalių grupei, kurioms šioje srityje sekasi vidutiniškai, nes rezultatai nežymiai, bet blogėja lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis. Natūraliai kyla klausimas, kodėl švietimas Lietuvoje laikomas prioritetine valstybės vystymo kryptimi, o mokinių pasiekimai, ypač tarptautiniu mastu, nėra pakankamai geri. Norint atsakyti į šį klausimą, būtina nagrinėti veiksnius, kurie įtakoja mokinių pasiekimus. Kita vertus, ugdymo(si) rezultatų kokybė, besimokančiųjų pasiekimai ypač aktualūs esamoje Lietuvos realybėje, kad mokiniai, norintys toliau tęsti mokslus aukštojoje mokykloje, galėtų konkuruoti esant ribotoms valstybės apmokamoms vietoms universitetuose. Natūralu, kad mokinių pasiekimams tokios socialinės realybės kontekste įtaką daro mokymosi organizavimo kokybė, klestintis korepetitoriavimas (Žvirdauskas, 2007), mokytojų kvalifikacijos lygis bei pačių besimokančiųjų veikla, ypač pamokų lankomumas. Tarp įvairių veiksnių, darančių įtaką mokinių pasiekimams, dažnai yra akcentuojamas finansinis veiksnys. Lietuvos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina įvairias bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimo programas, t. y., Mokyklų tobulinimo programa Plius (MTP+), Valstybės investicijų programa (VIP) ir kt. Lietuvos mastu skirta per 200 milijonų litų. Remiantis Schleicher (2011), kuris analizavo duomenis šalių, kurios PISA tyrimuose dalyvauja nuo 2000 m., galima teigti, kad pinigai negarantuoja sėkmės švietimo srityje. Nuo švietimo finansavimo priklauso tik 20 proc. šalies sėkmės švietimo srityje, o 80 proc. sėkmės priklauso nuo to, kaip turimi finansiniai ištekliai yra panaudojami. Jei sėkmė priklausytų tik nuo pinigų, turtingiausios šalys pasiektų geriausių rezultatų. Todėl straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos probleminius klausimus: kokie veiksniai daro įtaką mokinių pasiekimams, kokie veiksniai išryškėja konkretaus miesto mokyklų kontekste; kiek šie veiksniai koreliuoja su įvairiuose tyrimuose išskirtais veiksniais? Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kuris koncentruojasi į mokinių pasiekimus ir juos įtakojančius veiksnius vieno Lietuvos miesto - Kauno- atveju. Kodėl pasirinktas šis miestas? Kauno miestui 2010 metais skirta per dvidešimt milijonų litų mokyklų renovavimui bei mokomųjų aplinkų kūrimui, Kaune yra daug mokyklų, vykdančių neakredituotą vidurinio ugdymo programą, o Kauno miesto mokinių Valstybinių brandos egzaminų rezultatų kokybė yra geresnė negu Lietuvos (Kauno- 46 proc., o Lietuvos - 42 proc.). Taigi hipotetiškai galima teigti, kad Kauno miesto mokyklose turėtų būti užtikrinti esminiai veiksniai, darantys įtaką mokinių pasiekimams. Straipsnio tikslas - atskleisti veiksnių, įtakojančių mokinių pasiekimus, raišką bendrojo lavinimo mokyklose. Straipsnio objektas - veiksniai, įtakojantys mokinių pasiekimus bendrojo lavinimo mokyklose. Straipsnyje taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa raštu. Straipsnio tikslui atskleisti pasirinkta tokia struktūra: pirmojoje dalyje atliekama teorinė įvairių veiksnių, įtakojančių mokinių pasiekimus, analizė, antrojoje dalyje pristatoma tyrimo metodologija, o trečiojoje dalyje atskleidžiami tyrimo rezultatai ir atliekama jų interpretacija analizuojamu klausimu. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados. Mokslinėje literatūroje (Petty, 2006, 2008; Glicman, 2010; Leitner, 1998; Hargreaves, 2008; Jucevičienė, 2007; Markevičiūtė, 2002; Žvirdauskas, 2004, 2008; Bagdonas, 2007; ir kt.) yra išskiriami įvairūs mokinių pasiekimus įtakojantys veiksniai: mokymas, mokymasis, pamokų lankomumas, mokyklos dydis, urbanizacijos lygis, jos finansavimas, mokinio pažinimas, korepetitoriavimas, demokratinės kultūros mokykloje puoselėjimas ir kt. Straipsnyje vadovaujamasi nuostata, jog mokinių pasiekimams įtaką darantys veiksniai koncentruojasi į mokymo/si procesą ir šio proceso dalyvius, t.y. mokytoją ir mokinį, todėl yra išskiriami šie labiausiai susiję vienas su kitu veiksniai: mokymas ir mokymasis;mokytojo profesinis tobulėjimas;korepetitoriavimas;lankomumas. Siekiant tyrimo tikslo buvo vykdomas pamokų stebėjimas ir apklausa raštu virtualioje aplinkoje, dokumentų analizė. Empirinis tyrimas atliktas 39 Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose, apklausiant 11-12 klasių (3-4 klasių gimnazijų) mokinius. Klausimynas savo struktūra ir turiniu buvo orientuotas į mokinių nuomonių ir nuostatų pareiškimą vertinant atskiras ugdymo proceso kategorijas. Taip pat stebėtos 107 lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pamokos atsitiktinės imties metodu pasirinktose vidurinėse mokyklose ir gimnazijose. Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos dalykų pamokos pasirinktos dėl jų prioritetų stojant į aukštąsias mokyklas. Pamokų stebėsena vykdyta remiantis Lietuvos Respublikos nacionalinės mokyklų vertinimo agenturos mokyklų išorės vertinimo aprašu (LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ĮSAK - 608, 2009 m. kovo 30 d.). Straipsnyje daromos šios išvados: Mokinių pasiekimus įtakojantys veiksniai (mokymas ir mokymasis, mokytojų profesinio tobulėjimas, korepetitoriavimas bei pamokų lankomumas) turi būti analizuojami kompleksiškai, nes jie tarpusavyje susiję per esminius ugdymo(-si) proceso subjektus: ugdytoją ir ugdytinį.Tyrimo rezultatai rodo, kad nors mokiniai pakankamai gerai vertina mokymosi procesą, santykius ir drausmę pamokoje, tačiau pamokose vyrauja mokymas, o ne mokymasis. Beveik pusė moksleivių naudojasi korepetitorių paslaugomis. Mokinių pasiekimams tiesiogiai daro įtaką lankomumas, nes kuo prastesnis mokinių lankomumas, tuo prastesni ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Mokinių pasiekimai taip pat koreliuoja su mokytojų kvalifikacija: kuo aukštesnė mokytojų kvalifikacija, tuo geresni valstybinių baigiamųjų egzaminų rezultatai. http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.71.2.540 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-08-10 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 72, No 2 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |