Pedagogų pasitenkinimo darbu motyvaciniai veiksniai
|
| Title | Pedagogų pasitenkinimo darbu motyvaciniai veiksniai |
| Authors | |
| Abstract | Pasitenkinimas darbu glaudžiai susijęs su darbo rezultatais bei produktyvumu. Pasak Perie ir Baker (1997), pedagogų darbo motyvacija ir pasitenkinimas darbu veikia jų dėstomo dalyko kokybę ir gali turėti didelę reikšmę mokinių mokymuisi. Tyrimai rodo, kad aukšta mokytojų darbo motyvacija turi įtakos aukštiems mokinių akademiniams rezultatams (Bishay, 1996). Taigi greta pedagogo profesijai keliamų uždavinių ir reikalavimų, prasminga atsižvelgti ir į mokytojų pasitenkinimą darbu bei tyrinėti, kas didina mokytojų darbo motyvaciją ir pasitenkinimą darbu. Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo (TALIS, 2009) duomenys rodo, kad Lietuvos mokytojų patenkinimo darbu indeksas yra 3 (iš galimų 4 balų). Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Vengriją, Slovakiją, Braziliją, Meksiką ir nusileidžia kitoms 18 tyrime dalyvavusių šalių. Pabrėžtina tai, kad Lietuvos mokslininkų tyrimai siekė nustatyti, kas didintų mokytojų pasitenkinimą darbu, tačiau jie buvo fragmentiški, orientuoti tik į konkretų aspektą ir jų duomenų nepakanka norint paaiškinti TALIS[1] tyrimo rezultatą, t.y., kodėl Lietuvos mokytojai yra mažiau patenkinti darbu nei jų kolegos kitose šalyse. Neaptikta tyrimų, kurie atspindėtų visuminį, sisteminį požiūrį į mokytojų pasitenkinimą darbu lemiančius veiksnius, nepakankamai tyrinėta, kokie veiksniai yra motyvuojantys ir kaip stipriai šie veiksniai reiškiasi mokyklose šalies, kurios vieta pagal mokytojų pasitenkinimo darbu indeksą, yra reitingo apačioje. Šie klausimai aktualūs tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu, o atsakymų į juos paieška sudaro straipsnyje pristatomą mokslinę problemą. Šio straipsnio tikslas - atskleisti pedagogų pasitenkinimui darbu įtakos turinčius motyvacinius veiksnius. Taikyti mokslinės literatūros analizės ir apklausos raštu metodai. Duomenų analizei taikyta aprašomoji statistika ir daugiamačiai statistiniai metodai. Straipsnį sudaro 3 dalys. Pirmoje dalyje analizuojama pedagogų pasitenkinimo darbu samprata ir jam įtaką darantys veiksniai. Herzberg atlikti tyrimai ir jo dviejų veiksnių teorija teigia, kad darbuotojų pasitenkinimas didžia dalimi priklauso (teigiamo veiksnio prasme) nuo darbo esmės, atsakomybės, pasiekimo, pripažinimo, paaukštinimo bei tobulėjimo galimybių, o nepasitenkinimas (neigiamo veiksnio prasme) - nuo organizacijos politikos ir valdymo, vadovavimo kokybės, atlyginimo, pavaldinio ir vadovų santykių, darbo sąlygų, santykių su kolegomis, asmeninio gyvenimo, statuso, saugumo trūkumų. Nepasitenkinimo veiksniai (juos Herzberg pavadino higieniniais veiksniais) - visa tai, kas lemia veiklos aplinką. Teigiamas šių veiksnių vertinimas savaime neskatina pasitenkinimo veikla, o tiesiog pašalina nepasitenkinimą. Pasitenkinimo veiksniai (motyvavimo veiksniai) - laimėjimas, pripažinimas ir pan. - visa tai, kas susiję su veiklos turiniu ir rezultatais. Ši Herzberg veiksnių klasifikacija į higieninius ir motyvavimo veiksnius pasirinkta kaip svarbi metodologinė nuostata. Herzberg išskirti higieniniai ir motyvuojantys veiksniai papildyti kitų autorių motyvacijos teorijų esminėmis nuostatomis (Maslow, 2009; McClelland, 1984; Adams, Vroom ir kt.). Dviejų veiksnių teorijos higieniniai veiksniai iš esmės atitinka fiziologinius, saugumo bei socialinius poreikius remiantis Maslow poreikių piramide ir priklausymo grupei poreikius remiantis McClelland teoriją. Prie motyvuojančių Herzberg veiksnių priskiriami Maslow savirealizacijos ir pagarbos poreikiai bei McCleland išskirti pasiekimų ir valdžios poreikiai. Formuojant pedagogų pasitenkinimo darbu motyvuojančių veiksnių tyrimo kriterijus taip pat atsižvelgta į analizuotus pasitenkinimą darbu lemiančius veiksnius, apibendrinus mokslininkų (Achraf, 2010; Furnham, 2005; Barkauskaitės ir Motiejūnienės, 2004; Kasiulio ir Barvydienės, 2003; Robbins, 2003; Želvio, 2003; Boselie, Wiele, 2002; Jucevičienės, 1996) darbus, buvo išskirti ir suklasifikuoti pasitenkinimo darbu tyrimo kriterijai, t.y. pasitenkinimą darbu lemiančių veiksnių grupės (higieniniai ir motyvuojantys) buvo skaidomos į aštuonis smulkesnius išmatuojamus kriterijus. Higieninių veiksnių grupė vienija fiziologinius, saugumo, socialinius ir priklausymo grupei veiksnius, motyvacinių veiksnių grupė - valdžios, pagarbos, pasiekimų ir savirealizacijos veiksnius. Šių smulkesnių kriterijų pagrindu (tam skirta antroji straipsnio dalis) buvo formuluojami indikatoriai, vėliau - teiginiai tyrimo instrumente. Trečioje dalyje analizuojami apklausos raštu duomenys, kurie atskleidžia tirtų mokytojų pasitenkinimo darbu lygį, pasitenkinimą darbu bei darbo veiklą motyvuojančius veiksnius, motyvacinių veiksnių raišką ir poveikį pasitenkinimui darbu. Nustatyta, kad dešimtadalis tirtų pedagogų yra labai patenkinti savo darbu, o pusė - patenkinti. Nors šio tyrimo duomenys atspindi tik vieno miesto pedagogų populiacijos nuomonę, tačiau jie atitinka ir patvirtina OECD Teaching and Learning International Survey (TALIS) tyrimo pateiktus rezultatus - pasitenkinimo lygis nėra maksimaliai aukštas. Pedagogų pasitenkinimą darbu labiausiai lemia fiziologinių, savirealizacijos bei saugumo poreikių patenkinimas. Nustatyta, kad pagarbos ir valdžios motyvaciniai veiksniai yra silpni motyvatoriai. Fiziologiniai ir saugumo poreikiai priskiriami higieninių veiksnių grupei, tačiau šio tyrimo dalyviams jie veikia kaip stiprūs motyvaciniai veiksniai. Nustatyta, kad finansiniai paskatinimai ir atlygis, nors teoriškai ir priskiriami higieninių veiksnių grupei, yra labai stiprūs motyvatoriai, tačiau šių veiksnių pasireiškimas nėra būdingas tirtų mokytojų organizacijoms, tad jų stoka silpnina mokytojų pasitenkinimą darbu. Nustatyta, kad savirealizacijos veiksniai veikia kaip stiprūs motyvuojantys veiksniai ir didina pedagogų pasitenkinimą darbu. Pabrėžtina ir tai, kad šių veiksnių pasireiškimą savose mokyklose patvirtina labai didelė respondentų dalis. Reikėtų paminėti ir išryškėjusią kontroversiją - šių veiksnių raišką mokyklose nurodė didesnis mokytojų skaičius nei traktuoja juos motyvuojančiais, atotrūkis labai mažas, tačiau jis leidžia teigti, kad imtyje yra mokytojų, kuriems šie veiksniai yra silpni motyvatoriai. Finansiniai paskatinimai ir atlygis nors teoriškai ir priskiriami higieninių veiksnių grupei, yra labai stiprūs motyvatoriai, tačiau šių veiksnių raiška nėra būdinga mokykloms. Mokytojo profesija nėra prestižinė, nors tai stiprus motyvuojantis veiksnys. Vadovavimo stilius yra stiprus motyvacinis veiksnys, tačiau tai nėra būdinga tyrime dalyvavusių mokytojų organizacijoms. Šie rezultatai parodo didžiausią atotrūkį tarp stipriai pasitenkinimą darbu motyvuojančių veiksnių ir jų raiškos mokyklose. Ši kontroversija, kai higieniniai veiksniai tampa stipriais motyvatoriais ir pabrėžiama jų stoka ir galėtų paaiškinti OECD Teaching and Learning International Survey (TALIS) rezultatus, kodėl Lietuvos mokytojai yra mažiau patenkinti savo darbu nei jų kolegos kitose šalyse. [1] OECD Teaching and Learning International Survey (TALIS).http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.71.2.541 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-08-10 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 72, No 2 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |