Ar jaunimo dalyvavimas darbo rinkoje mažina jų skurdą ir socialinę atskirtį? ES šalių palyginimas
|
| Title | Ar jaunimo dalyvavimas darbo rinkoje mažina jų skurdą ir socialinę atskirtį? ES šalių palyginimas |
| Authors | |
| Abstract | Mokslinėje literatūroje plačiai analizuojama skurdo ir socialinės atskirties tematika, gausu skurdo, socialinės atskirties, daugiadimensinės atskirties apibūdinimų, operacionalizacijų ir palyginimų: Sen (1985, 1998), Duffy (1995), Room (1995), Silver (1995), Akerlof (1997), Walker ir Walker (1997), Atkinson (1998), Howarth et al. (1998), Tsui (1999), Bradshaw et al. (2000), Gordon et al. (2000), Burchardt et al. (2002), Cappeliari (2002), Klasen (2002), Tsakloglou, Papadopoulos (2002), Bescond, Chataignier ir Mehran (2003), Estivill (2003), Ghai (2003), Hammer (2003), Bossert, D’Ambrosio ir Peragine (2004), Brazienė ir Guščinskienė (2004), Mikulioniene (2005), Kocai (2008). Tačiau visgi tyrimų, kurie analizuotų, kaip dalyvavimas mažina jaunimo skurdą ir socialinę atskirtį aktyviau įsitraukiant į darbo rinką, nėra gausu. Mokslinio tyrimo problemą nusako šie klausimai: kokie ES šalių tipai gali būti išskirti atsižvelgiant į skurdo ir socialinės atskirties pagal amžių indikatorių? Ar populiacijos skurdo ir socialinės atskirties riba sumažėja pereinant iš 18 - 24 į 25 - 49 metų amžiaus grupę? Šio straipsnio tikslas - suklasifikuoti šalis atsižvelgiant į skurdo ir socialinės atskirties pagal amžių indikatorių. Šiame tyrime daroma prielaida, kad dalyvavimas darbo rinkoje turėtų mažinti jaunimo skurdą ir socialinę atskirtį pereinant iš taip vadinamo studentiško amžiaus, t.y. 18 - 24 metų, į ,,darbingo amžiaus”, t.y. 25 - 49 metų, grupę. Tyrimo metodai: lyginamoji ir sisteminė mokslinės literatūros analizė, klasterinė analizė. Straipsnyje analizuojama, kaip populiacijos skurdo ir socialinės atskirties riba keičiasi lyginant 18 - 24 ir 25 - 49 metų amžiaus grupes. Panaudojus išvestinius kintamuosius, atspindinčius rodiklio pokytį, pereinant iš jaunesnės (18-25 m.) kohortos į vyresnio (25-49 m.) amžiaus kohortą, buvo atlikta ES šalių klasterinė analizė. Naudotas Ward metodas ir Euklido atstumas kvadratu. Pažymėtina, kad nagrinėtas skurdo ir socialinės atskirties pagal amžių indikatorius nėra partikuliarinis dydis. Kalbama apie agreguotą indeksą, kuris skurdo ir socialinės atskirties paplitimą populiacijoje parodo apibendrintai, sujungdamas įvairius aspektus. Minėtas rodiklis, kaip manifestinis kintamasis, yra validus. Ypač informatyvus, mūsų nuomone, yra tarpgeneracinis šio rodiklio lūžis, kai pereinama iš „mokiniško - studentiško“ amžiaus kohortos į „dirbančiųjų“ amžiaus kohortą. Kyla klausimas, kokias ir kaip toli siekiančias hipotetines interpretacijas leidžia daryti ES šalyse rasti šio rodiklio skirtumai? Analizė parodė, kad pagal nagrinėtą rodiklį egzistuoja labai kontrastingi ES šalių tipai. Greta sunkumus patiriančių naujųjų Rytų bloko šalių (Rumunijos, Bulgarijos) reitingo apačioje atsiduria ir ES senbuvės, t.y. Jungtinė Karalystė, Vokietija, Austrija, Belgija. Tai, kad ES egzistuoja tam tikras valstybių reitingas (hierarchija) pagal ekonominį pajėgumą, gerovės tipą, socialinės politikos efektyvumą ir kitus panašius dalykus, yra triviali tiesa. Skandinavijos šalys, taip pat didžiosios senojo kontinento valstybės: Anglija, Vokietija, Prancūzija – paprastai pozicionuojasi tokių reitingų viršūnėje. Naujai priimtos šalys, sunkiau įveikiančios pokomunistinį paveldą – Rumunija, Bulgarija, Lietuva, Latvija ir pan., paprastai atsiduria pačioje tokio tipo reitingų apačioje. Kelias tarpines vidurines gradacijas reitinguose paprastai užima kai kurios Pietų Europos šalys kartu su tomis Rytų bloko šalimis, kurioms pastaruoju metu pokomunistinį paveldą sekėsi įveikti sparčiau. Tipinės reprezentantės – Čekija, Slovėnija, Slovakija, Estija ir pan. Tol, kol šiame tyrime vertinome tik patį skurdo ir atskirties lygį, šis jau trivialus ir netgi atsibodęs reitingo dėsningumas vėl replikavosi. Deja, panagrinėjus skurdo ir atskirties rodiklio tarpgeneracinį pokytį, išreikštą santykiu, visa tradicinė (atmintinai žinoma ir nuspėjama) reitingo hierarchija netikėtai sugriūva. Kaip jau minėta, tokios atsiliekančios, sunkumus išgyvenančios pokomunistinės šalys kaip Rumunija, Bulgarija, taip pat Lietuva, Latvija atsiranda ant to paties žemo laiptelio kartu „elitinėmis“ ES senbuvėmis UK, Vokietija, Belgija, Austrija. Gautus empirinius radinius galima interpretuoti ne tik ,,socialinio teisingumo“ požiūriu, bet ir atsižvelgiant į amžiaus tarpsnių sociologiją, profesinę socializaciją bei dalyvavimo darbo rinkoje motyvaciją. Būtent 25 - 49 metų amžiaus kohorta šiuo požiūriu yra ypatingas, savitas socialinis veikėjas. Šiam amžiaus tarpsniui idealiu atveju būdingas veržlus pasinėrimas į darbinę veiklą, spartus profesinis ir karjeros augimas, padidinta motyvacija karjeros dėka susikurti ekonominį nepriklausomumą ir materialinę gerovę. Darbinė veikla sulaukus 50 m. nesibaigia, tačiau penkiasdešimtmetis profesijos ir karjeros trajektorija dažnai jau juda iš inercijos, renka derlių bei dividendus, kuriuos sunkiai užsidirbo daug anksčiau. Todėl labai svarbu yra tai, kokias darbinio motyvavimosi ir veiklos galimybes bei šansus 25 - 49 metų asmenims pasiūlo socioekonominė santvarka ir socialinė struktūra. Kiek, kokiu mastu susiklostę socialiniai santykiai ir socialinė tvarka suteikia šansų šio amžiaus asmenims pasigerinti savo gerbūvį, naudojant tokį socialinį instrumentą kaip darbas ir antreprenerystė? Ar ši amžiaus kohorta turi darbo rinkoje erdvę, kurioje realizuotų savo motyvacinę bei saviraiškos energiją. Neigiamų atsakymų į šiuos klausimus dominavimas reiškia, kad atitinkamoje visuomenėje ar valstybėje tiesiog tolstama nuo teisingų ir perspektyvių visuomeninio žaidimo taisyklių, nuo išmintingos socialinės tvarkos. Apskritai ateityje būtų prasminga nustatytus ir šiame straipsnyje apibūdintus ES šalių tipus fiksuoti kaip nepriklausomą kintamąjį. Toliau priklausomu kintamuoju galėtų būti: 1) dešiniojo ekstremizmo nuostatos; 2) emigracinės nuostatos; 3) suicidinės nuostatos; 4) socialinio protesto potencialas; 5) subjektyvus laimės pojūtis ir subjektyvi gyvenimo kokybė; 6) įvairių nusikalstamumo rūšių paplitimas; 7) išmokto bejėgiškumo ir piktnaudžiavimo socialinės pagalbos sistema nuostatos; 8) pasitenkinimas darbiniu gyvenimu ir karjera; 9) gyvenimo planai; 10) reprodukcinės elgsenos ypatumai; 11) politinės nuostatos ir rinkėjo elgsena. Savaime suprantama, kad ne visiems išvardytiems priklausomiems kintamiesiems a priori būtų parengta tarptautinė palyginamoji žinybinė statistika (secondary analysis). Trūkstamus dalykus reikėtų susirinkti ad hoc, pvz., atliekant pirminę analizę.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.73.3.787 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-11-29 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 73, No 3 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |