Profesionalių paslaugų įmonės organizacinės kompetencijos struktūra
|
| Title | Profesionalių paslaugų įmonės organizacinės kompetencijos struktūra |
| Authors | |
| Abstract | Šio straipsnio tikslas – pagrįsti profesionalių paslaugų įmonės organizacinės kompetencijos struktūrą. Kodėl svarbu išskirti profesionalių paslaugų įmonės organizacinės kompetencijos struktūrą? Profesionalios paslaugos įgyja vis didesnę reikšmę, plečiasi šių paslaugų sektorius. Organizacinės kompetencijos struktūros žinojimas padėtų profesionalių paslaugų įmonei nustatyti turimas ir trūkstamas organizacinės kompetencijos sudėtines dalis, identifikuoti organizacinės kompetencijos vystymo galimybes. Taip pat svarbu, kad organizacinės kompetencijos struktūra tampa aktuali ir profesionalių paslaugų įmonės marketingo veikloje. Profesionalių paslaugų įmonių kuriamas ir rinkai siūlomas produktas yra žinios, gebėjimai ir kliento problemos sprendimas. Kitaip tariant, profesionalių paslaugų įmonė rinkoje parduoda savo kompetenciją. Siekdama parduoti savo žinias ir gebėjimus rinkai, įmonė turi komunikuoti savo turimą organizacinę kompetenciją. Tokiu būdu organizacinės kompetencijos dalys yra marketingo komunikacijos objektas. Efektyvi organizacinės kompetencijos komunikacija įmanoma tik aiškiai suvokiant komunikacijos objektą, t.y. žinant organizacinės kompetencijos struktūrą ir jos dalis. Mokslininkai organizacinę kompetenciją apibūdina kaip: organizacijos vidinį gebėjimą siekti išsikeltų tikslų (Taatila, 2004); organizacijos gebėjimą veikti (Krogh ir Roos, 1995); gebėjimą suderinti išteklius (angl. assets) tokiais būdais, kurie padėtų organizacijai siekti savo tikslų (Sanchez, 2004); organizacinį, pakartojamą, pagrįstą mokymusi ir tokiu būdu ne atsitiktinį gebėjimą išlaikyti ar stiprinti turto ir išteklių koordinuotą išdėstymą, įgalinantį organizaciją siekti tikslų ir konkurencingumo (Freiling, 2004). Matyti, kad organizacinės kompetencijos apibrėžimai yra gana abstraktūs ir neatskleidžia kompetencijos turinio, t.y. neįvardijamos kompetencijos dalys, kurios sudaro organizacijos gebėjimą siekti tikslų. Be to, apibrėžiant organizacinę kompetenciją nėra atsižvelgiama į organizacijos specifiką. Profesionalių paslaugų įmonės yra itin specifiškos, todėl šių įmonių organizacinėje kompetencijoje taip pat turėtų atsispindėti joms būdingi aspektai. Profesionalių paslaugų įmonės yra imlios žmogiškajam kapitalui ir žinioms (von Nordenflycht, 2007). Profesionalių paslaugų įmonių darbuotojų žinios ir gebėjimai yra pagrindinis veiksnys, leidžiantis kurti vertę, klientui ir organizacijai pasiekti išsikeltus tikslus. Taigi organizacinės kompetencijos apibrėžimas žmogiškųjų išteklių aspektu atspindi profesionalių paslaugų įmonės specifiką. Kai nėra aiškios organizacinės kompetencijos apibrėžties, sudėtingiau konstruoti organizacinės kompetencijos struktūrą. Išsamiai organizacinės kompetencijos struktūrą nagrinėjo Drejer (2000a) ir Taatila (2004). Tačiau šių mokslininkų išskirtos organizacinės kompetencijos dalys kelia pagrįstų abejonių. Pavyzdžiui, technologijos ar apčiuopiami ištekliai laikomi organizacinės kompetencijos dalimi. Kai kompetenciją suvokiame kaip gebėjimą veikti, ją siejame su žiniomis, įgūdžiais ir jų panaudojimu. Tokiu būdu apčiuopiami ištekliai ir technologijos yra tik prielaida kompetencijai pasireikšti. Be to, apčiuopiami ištekliai yra mažai reikšmingi profesionaliose paslaugose, kurios imlios žmogiškajam kapitalui ir pagrįstos žiniomis. Taigi mokslininkų išskirtos organizacinės kompetencijos struktūros neatspindi profesionalių paslaugų specifikos. Siekiant pagrįsti organizacinės kompetencijos struktūrą, nagrinėjamos žmogiškojo kapitalo, organizacinio mokymosi, ištekliais grįstos teorijos prieigos, kurios leido suformuluoti organizacinės kompetencijos struktūros pagrindimui reikšmingas prielaidas: 1) organizacinė kompetencija yra organizacinio mokymosi rezultatas ir priklauso darbuotojams individualiame bei kolektyviniame lygmenyse; 2) organizacinę kompetenciją patvirtina sėkmingi veiklos rezultatai, t.y. kol pasiekiamas sėkmingas veiklos rezultatas, egzistuoja organizacinės kompetencijos potencialas, sėkmingą įmonės veiklą ir jos rezultatą atskleidžia kontekstualizuota organizacinė kompetencija. Konstruojant organizacinės kompetencijos struktūrą adaptuojamas Westera (2001) kompetencijos modelis. Westera (2003) pateikia individo kompetencijos individualiame lygmenyje struktūrą, kurioje išskiriamos kompetencijos dalys, parodomi jų tarpusavio ryšiai. Westera (2003) kompetencijos sąvoką traktuoja kaip vidinės - kompetencijos potencialo ir išorinės - kontekstualizuotos kompetencijos visumą. Vidinė kompetencija - kompetencijos potencialas - apima žinias, įgūdžius, specifinius požiūrius, mentalines kompetencijas ir atskleidžia paprastai nepastebimą mentalinę veiklą, o išorinė - kontekstualizuota kompetencija - yra pastebima elgsena, kuri pasireiškia kompetentingumo sąlygota veikla. Profesionalių paslaugų įmonės organizacinė kompetencija yra organizacinės kompetencijos potencialo ir kontekstualizuotos organizacinės kompetencijos visuma. Kontekstualizuota organizacinė kompetencija pasireiškia kompetentingumo sąlygota veikla. Kol pasiekiamas sėkmingas veiklos rezultatas, egzistuoja organizacinės kompetencijos potencialas. Šio potencialo gali užtekti jį kontekstualizuojant konkrečiai veiklos situacijai (kompetentinga veikla) arba gali jo pritrūkti (nekompetentinga veikla). Organizacinės kompetencijos potencialas priklauso darbuotojams individualiame ir kolektyviniame lygmenyse. Kiekviename lygmenyje išskiriamos profesionalių paslaugų įmonei svarbios organizacinės kompetencijos sudėtinių dalių grupės: individualios ir kolektyvinės darbuotojų žinios; individualūs ir kolektyviniai darbuotojų įgūdžiai, gebėjimai; individualios ir kolektyvinės darbuotojų vertybės, požiūriai ir bendri susitarimai. Kompetentingumo sąlygotai veiklai pasireikšti reikalingos darbuotojų mentalinės kompetencijos, kurios leidžia perkelti žinias ir įgūdžius į naujas situacijas, pasiūlyti efektyvius problemos sprendimus ir įgalina individą ar grupę veikti kompleksinėse ir sudėtingose situacijoje. Straipsnį sudaro keturios dalys: pirmoje dalyje, aptarus profesionalių paslaugų įmonės organizacinės kompetencijos nagrinėjimo prieigas, išryškinamos prielaidos, kuriomis grindžiama organizacinės kompetencijos apibrėžtis ir struktūra; antroje dalyje nagrinėjama individualaus lygmens organizacinės kompetencijos dalys, pateikiama jų struktūra; trečioje dalyje koncentruojamasi į kolektyvinio lygmens organizacinės kompetencijos specifiką, jos dalis; ketvirtoje dalyje pateikiama organizacinės kompetencijos, kaip individualaus ir kolektyvinio lygmenų kompetencijų visumos, struktūra ir apibrėžtis.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.73.3.792 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-11-29 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 73, No 3 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |