Vartotojų įtraukimas į atvirųjų inovacijų procesą: konceptualus modelis
|
| Title | Vartotojų įtraukimas į atvirųjų inovacijų procesą: konceptualus modelis |
| Authors | |
| Abstract | Inovacijų tyrimai pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau akcentuoja pokyčių inovacijų modelius, vis didesnį dėmesį skiriant atvirųjų inovacijų procesui ir inovacijų modelių įtakai verslo įmonių inovacinės veiklos sėkmei. Atvirųjų inovacijų modelis apima organizacijų struktūros pokyčius, tikslų nustatymą bei inovacijų strategijas siekiant įgalinti žinių mainus tarp išorinių ir vidinių inovacijų kūrimo dalyvių (Chesbrough, Crowther, 2006; Almirall, Casadesus-Masanell, 2010). Atvirųjų inovacijų koncepcija plačiai analizuojama mokslinėje literatūroje keliomis dimensijomis atskleidžiant pagrindines fenomeno sudėtines dalis bei pateikiant tolimesnes tyrimų kryptis. Mokslinė literatūra, susijusi su atvirųjų inovacijų koncepcijos analize, gali būti skirstoma į tyrimus, kurie orientuojasi į pačią atvirųjų inovacijų koncepciją (Chesbrough, 2003; West, Gallagher, 2006; Vanhaverbeke, de Vrande, 2008; Dahlander, Gann, 2010; Gassmann, Enkel ir Chesbrough, 2010); kurie analizuoja atvirąsias inovacijas kaip verslo modelį (Chesbrough, 2003; Chesbrough, 2007; Huston, Sakkab, 2007; Pangsy-Kania, 2008; Gassmann et al., 2010); kurie koncentruojasi į atvirųjų inovacijų valdymo problematiką organizacinės lyderystės, kultūros ir struktūros kontekstuose (De Jong, Vanhaverbeke, de Vrande, 2007; Pangsy-Kania, 2008; Cegarra-Navarro, Sanchez-Polo, 2011). Inovacijų proceso atvirumas reikalauja didelio dėmesio analizuojant verslo įmonių gebėjimus identifikuoti, pritraukti ir įsavinti išorines žinias, skirtas inovacinėms veikloms ir srūvančias iš skirtingų išorinių šaltinių (Cohen, Levinthal, 1990; Zahra, George, 2002; Kaarela, 2010; Spithoven, Clarysse ir Knockaert, 2010; Flatten, Engelen, Zahra, Brettel, 2011), taip pat dėmesio organizacijos ribų peržengimo siekiant kurti didesnę vertę vartotojams valdymui (Chesbrough, Schwartz, 2007; Chesbrough, 2007). Tuo tarpu kai tarporganizacinis bendradarbiavimas ir žinių mainai yra plačiai analizuojami inovacijų ir verslo strategijų literatūroje, vartotojų dalyvavimas šiuose procesuose tradiciškai lieka marketingo srities tyrinėtojų objektu ir inovacijų srities tyrinėtojų dėmesį patraukė tik pastarojo dešimtmečio viduryje. Naujas požiūris į atvirųjų inovacijų modelį išskiriant vartotojo įtraukimo į inovacijų procesus perspektyvas pradedamas tirti vis plačiau. Atliktų studijų rezultatai rodo, kad vartotojui tenka vis aktyvesnis vaidmuo inovacijų procese (Von Hippel, 1990; Gales, Mansourcole, 1995; Salter, Laursen, 2006; Steiner, Tarman, Ihl ir Piller, 2009; Piller ir Ihl, 2009; Piller, Ihl ir Steiner, 2010). Tyrimai taip pat rodo, kad lyderiaujančių vartotojų (angl. lead users) identifikavimas ir jų žinių panaudojimas turi teigiamos įtakos organizacijos inovacinės veiklos rezultatams (Von Hippel, 1990; Piller, Ihl, 2009; Steiner et al., 2009; Piller et al., 2010). Tyrimuose vartotojai identifikuojami kaip produktų bendrakūrėjai ir kūrybingumo šaltinis arba išskiriami kaip pagrindinis vertės grandinės subjektas (Prahalad, 2004; Von Hippel, 1990; Piller ir Ihl, 2009). Dėmesys taip pat skiriamas vartotojų - verslo organizacijos interakcijos dažnumo ir apimties įtakai naujų produktų kūrimui (Gales, Mansourcole, 1995; Steiner et al., 2009) ir komunikacijos bei sąveikos su vartotoju inovaciniam kontekstui (Piller ir Ihl, 2009). Nepaisant mokslinėje literatūroje augančio dėmesio vartotojui kaip svarbiam inovacijų įvesties šaltiniui, pagrindiniai klausimai, susiję su efektyviu vartotojų įtraukimo į inovacijų procesą valdymu, lieka atviri tolimesniems tyrimams: vartotojų - verslo organizacijos sąveikų bei vartotojų interakcijų rūšių vis daugėja, vartotojų vaidmenys inovacijų procese kinta priklausomai nuo inovacijų proceso etapo, pasirinkto vartotojų integravimo modelio, vartotojų ir verslo organizacijos žinių komplementarumo ir inovacijų konteksto atitikimo bei kt. Taigi poreikis klasifikuoti turimus empirinių tyrimų ir teorinių studijų rezultatus atsižvelgiant į: 1) vartotojų vaidmenis atvirųjų inovacijų procese; 2) vartotojų dalyvavimo atvirųjų inovacijų procese tipus ir 3) įtraukimo į inovacijų procesą lygius atsižvelgiant į organizacijos inovacijų strategiją pasirinkto inovacijų modelio uždarumo ar atvirumo kontekste, formuoja pagrindinius šio tyrimo klausimus. Straipsnio tikslas yra pagrįsti konceptualų vartotojų įtraukimo į atvirųjų inovacijų procesą modelį. Straipsnis grindžiamas lyginamąja mokslinės literatūros analize bei sinteze, siekiant atskleisti teorines sąsajas ir sujungti anksčiau atliktų šios srities tyrimų rezultatų interpretacijas. Straipsnis žymiai prisideda prie inovacijų srities mokslinės literatūros, analizuojančios atvirųjų inovacijų procesą ir vartotojo dalyvavimo jame problematiką. Straipsnyje pateikiama trūkstama sąsaja – konceptualus modelis vartotojo įtraukimo į inovacijų procesus struktūrai ir aprėpčiai klasifikuoti. Straipsnyje pristatomas inovacijų proceso kompleksiškumas ir galimi vartotojų vaidmenys sąveikos su verslo organizacija kontekste. Vartotojų vaidmuo vertės kūrimo procese yra kintantis priklausomai nuo skirtingų dimensijų: laiko, verslo prigimties ir verslo organizacijos bei vartotojo požiūrio įtakos, verslo organizacijos sąveikos su vartotoju, produktų kūrimo ir vystymo rutinos, komunikacijos su vartotoju tikslo ir kuriamos vertės. Vartotojų vaidmuo atvirųjų inovacijų procese gali būti klasifikuojamas pagal kelias dimensijas: įsitraukimo tipą ir žinių indėlį į inovacijų procesą, vartotojų veiklų tam tikroje inovacijų proceso stadijoje intensyvumą bei vartotojo įgalinimo ir atsakomybės dedikavimo kuriant produkto vertę lygį. Vartotojo dalyvavimo atvirųjų inovacijų procese tipai charakterizuojami atsižvelgiant į reikalingą žinių indėlį ir vaidmenį vertės kūrimo procese. Galima atskirti įprastus organizacijos ir vartotojo žinių mainus, kurie reikalingi įprastinėms inovacijų proceso veikloms tam tikrame inovacijų vystymo etape, nuo stipriai išvystytų vartotojo ir organizacijos bendradarbiavimo veiklų kuriant produkto vertę, kai vartotojas tampa inovacijų proceso partneriu (bendrakūrimo atveju) ar nepriklausomas inovacijų kūrėju (lyderiaujančių vartotojų gyvosiose laboratorijose atveju). Organizacijos orientacija į inovacijų proceso atvirumą apibrėžia skirtingus vartotojų įsitraukimo į inovacijų procesą lygmenis. Šiuos lygmenis atskleidžia vartotojų vaidmenys inovacijų procese. Procesai, kai vartotojas gali būti tik vertingos informacijos šaltinis, pasyvus stebėjimo objektas, priskiriami žemesniam inovacijų proceso atvirumo lygmeniui, priešingai nei procesai, kai vartotojas įtraukiamas į inovacijų procesą kaip bendrakūrėjas atveriant inovacijų procesą ir įgalinant išorinių ir vidinių žinių mainus tarp vartotojų ir organizacijos. Taigi galima teigti, jog vartotojų įsitraukimas, žinių indėlis ir šių procesų kompleksiškumas atvirųjų inovacijų procese auga kartu su inovacijų proceso atvirumu organizacijoje. Modeliuojant vartotojų įtraukimą į atvirųjų inovacijų procesą, tikslinga sujungti organizacijos inovacijų modelį, inovacijų proceso stadiją, bendrakūrimo tipą, vartotojo - organizacijos sąveikos tipą ir vartotojų vaidmenį inovacijų procese. Inovacijų modelis, grindžiamas tik vidiniais inovacijų šaltiniais uždarųjų inovacijų atveju, gali būti pateikiamas kaip priešprieša atvirųjų inovacijų modeliui, kur pasitelkiami išoriniai žinių šaltiniai ir išoriniai inovacijų partneriai. Kiekvieno iš pastarųjų modelių inovacijų procese įgyvendinamas turi tris pagrindines stadijas, tai: idėjų generavimas, vystymas ir produkto komercializavimas. Kiekvienas šis etapas gali būti siejamas su skirtingais vartotojų vaidmenimis bendrakūrimo procese, taigi vartotojas gali imtis skirtingų veiklų kuriant vertę. Kaip straipsnio rezultatas pateikiamas integruotas vartotojų įtraukimo į atvirųjų inovacijų procesą modelis, kuris sudaro pagrindą identifikuoti ir tirti vartotojų įtraukimo tipus, kurti modelius vartotojų dalyvavimo atvirųjų inovacijų procese analizei bei pateikia gaires vartotojo įtraukimo į inovacijų procesą analitinio modelio kūrimui. Tolimesni tyrimai šioje srityje gali būti skirti empiriškai įrodyti pasiūlyto konceptualaus modelio validumą. Papildomos studijos gali būti atliekamos siekiant identifikuoti analitinius modelius ir vartotojų bei verslo organizacijų sąveikos tipologijas ieškant efektyvaus vartotojų įtraukimo į inovacijų procesą žinių valdymo atžvilgiu.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.73.3.793 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-11-29 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 73, No 3 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |