Internacionalizacija mažmeninės prekybos paslaugų rinkoje kaip vėluojančių šalių problema: Lietuvos atvejis
|
| Title | Internacionalizacija mažmeninės prekybos paslaugų rinkoje kaip vėluojančių šalių problema: Lietuvos atvejis |
| Authors | |
| Abstract | Per pastaruosius dvidešimt metų labai padidėjo tyrėjų ir praktikų dėmesys vėluojančių šalių ekonomikoms. Įmonės, atstovaujančios augančioms ekonomikoms, rodo sėkmingą įsiskverbimo į kitas šalis su pramonės ar paslaugų verslu praktiką. Lietuva šiuo atžvilgiu yra vėluojanti šalis, kadangi industrializacijos procesas įvairius sektorius, kaip ir mažmeninę prekybą, apėmė tik pastaraisiais dešimtmečiais. Vėluojančių šalių įmonės paprastai orientuotos į augimą (Lee, Hayter, Edgington, 2010). Shan ir Jolly (2011) augimą sieja su industrializacijos procesu šalyje. Vis daugiau dėmesio šie autoriai skiria augančių šalių industrijai vietos rinkoje ir jų galimybių eksportuoti paieškai. Vėliau prisijungusios šalys seka geriau išsivysčiusių šalių patirtimi, perima jų pažangiąją patirtį specifiniuose sektoriuose ir sujungia su savo turimomis galimybėmis plėstis. Dėl minėtų priežasčių itin svarbu ištyrinėti specifinių sektorių transformacijos trajektorijas. Mažmeninės prekybos sektorius Lietuvoje vaidina gana svarbų vaidmenį visos šalies ekonomikos augimo atžvilgiu. Mažmeninės prekybos paslaugų sektorius įdarbina daugumą darbuotojų, taip pat sukuria didelę bendrojo vidaus produkto dalį. Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių sukuriamas BVP sudaro beveik 14 procentų viso BVP (Structural Business Statistics Survey Indicators, 2010), tai leidžia įvertinti mažmeninės prekybos paslaugų sektoriaus įtaką šalies ekonomikai. Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta nėra labai didelė, tačiau turint omenyje, kad Lietuvos rinka tenkina tik 3 milijonų gyventojų, ji gana įspūdinga. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos paslaugų sektorius JK sukuria apie 16 procentų BVP (Burt, Sparks and Teller, 2010). Nors mažmeninės prekybos paslaugų sektorius svarbus kiekvienos šalies ekonomikai, nedaug mažmenininkų yra žinomi kaip didžiausi tarptautinių paslaugų teikėjai pasaulyje (Chan, Finnegan, Strenquist, 2011). Dėl šios priežasties pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama mažmeninės prekybos paslaugų sektoriaus internacionalizacijai (Doherty, 2007), jos įtakai struktūriniams ir kitiems mažmeninės prekybos pokyčiams, internacionalizacijos procesui bei atskirų mažmeninės prekybos įmonių plėtros atvejų studijoms. Tiriami globalūs mažmeninės prekybos paslaugų sektoriaus pokyčiai (Bates, Bates ir Johnston, 2003; Lorentz, Häkkinen and Hilmola, 2006; Fels, 2009; Burt, Sparks ir Teller, 2010), internacionalizacijos mažmeninės prekyboje žinių aktualumas pabrėžiamas Runfola ir Elg (2011), Sekliuckienės ir Langvinienės (2011) moksliniuose tyrimuose. Nors mažmeninės prekybos internacionalizacija pastaruoju metu dažnai tampa mokslininkų ar profesionalų diskusijų moksliniu objektu (Hanf, Dautzenberg, Pall, 2010), tačiau mokslinių tyrimų, analizuojančių mažmeninės prekybos internacionalizaciją sektoriuje greitai augančiose ar mažiau išvystytose rinkose, taip pat ir Lietuvoje, yra nedaug. Suprantama, kad tokios šalys yra specifinės, mažiau patrauklios užsienio mažmenininkams dėl vietinių mažmenininkų dominavimo. Tačiau įstojimas į Europos Sąjungą atveria vis daugiau galimybių daugelio ES šalių vietiniams ir užsienio mažmeninės prekybos atstovams. Mažmeninės prekybos tyrimai Europoje (Colla, 2003; Wortmann, 2011) rodo, kad mažmenininkai, vykdantys internacionalizacijos operacijas, įgyja konkurencinių pranašumų prieš vietinius mažmenininkus, kurie nėra susieti su užsienio kapitalu. Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia mažmeninės prekybos paslaugų sektoriaus plėtros specifiką (Žitkienė ir Sekliuckienė, 2004; Sekliuckienė ir Langvinienė, 2011). Kadangi atlikti tyrimai gana fragmentiški, kyla poreikis atlikti išsamesnius Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriaus internacionalizacijos tyrimus. Šiame straipsnyje analizuojamą mokslinę problemą formuluoja probleminiai klausimai: kokie yra pagrindiniai internacionalizacijos bruožai mažmeninės prekybos paslaugų rinkoje? Ar vėliau prisijungusių šalių internacionalizacijos procesas skiriasi nuo išsivysčiusių šalių? Kokia mažmeninės prekybos operacijų internacionalizacijos vėliau prisijungusiose šalyse raiška? Kokia Lietuvos internacionalizacijos mažmeninės prekybos sektoriuje specifika ir pastarųjų metų tendencijos? Straipsnio tikslas - atskleisti pagrindines internacionalizacijos problemas ir ypatumus Lietuvos, kaip vėliau prisijungusios šalies, mažmeninės prekybos paslaugų sektoriuje. Tyrimo objektas - mažmeninės prekybos paslaugų sektorius, išskyrus mažmeninę prekybą motorinėmis transporto priemonėmis ir automobilių kuru. Straipsnio autorės pagrindinį dėmesį skiria dviems mažmeninės prekybos kategorijoms, tai: 1) maisto produktų, alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių mažmeninė prekyba; 2) ne maisto produktų mažmeninė prekyba. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė. Pirmoje straipsnio dalyje pristatomi teoriniai internacionalizacijos aspektai, išskiriami mažmeninės prekybos paslaugų sektoriaus internacionalizacijos ypatumai. Diskusijai pateikiami svarbiausi mažmeninės prekybos paslaugų skverbimosi į užsienio rinkas būdai. Šioje straipsnio dalyje generuojami strateginiai greitai augančių rinkų mažmeninės prekybos vietinių dalyvių vystymosi būdai. Išskiriamos trys vystymosi stadijos: vietinio žaidėjo, internacionalizuoto, globalaus. Tyrimo metodika pagrįsta antroje straipsnio dalyje. Trečioje dalyje, remiantis antrinių duomenų analize, pateikiami mažmeninės prekybos paslaugų sektoriaus struktūrinių pokyčių Lietuvoje tyrimo rezultatai. Interpretuojami pagrindiniai ekonominiai, taip pat ir išvestiniai rodikliai, atskleidžiantys mažmeninės prekybos, užsienio investicijų į Lietuvos mažmeninės prekybos paslaugų sektorių dinamiką. Ketvirtoje straipsnio dalyje detaliau analizuojama internacionalizacijos Lietuvos mažmeninės prekybos paslaugų rinkoje specifika. Dabartinės tendencijos ir diskusija išryškina tuos pastarųjų metų sąlygotus mažmeninės prekybos paslaugų sektoriaus pokyčius, kurie būdingi šalims, vėliau prisijungusioms prie Europos Sąjungos. Lietuvos mažmeninės prekybos paslaugų sektoriaus internacionalizacijos proceso eiga išsiskiria pagal tipą: ne maisto prekybos sektoriaus internacionalizacijos vystymosi trajektorija atitinka tradicinių išsivysčiusių Vakarų Europos šalių; maisto – vėliau prisijungusių šalių internacionalizacijos specifiką.http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.73.3.794 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2011-11-29 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 73, No 3 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |