Gyvenimo kokybės gerinimo vietos lygmenyje strategijos veiksniai
|
| Title | Gyvenimo kokybės gerinimo vietos lygmenyje strategijos veiksniai |
| Authors | |
| Abstract | Įvairiose pasaulio šalyse tiriant gyvenimo kokybę (toliau - GK) ir siekiant šių tyrimų rezultatus, kaip strateginius sprendimus sąlygojančius veiksnius, panaudoti formuojant vietos lygmens socialinio - ekonominio vystymosi strategijas, dažniausiai sukuriami konkretaus atvejo studijai pritaikyti tyrimo instrumentai (Sirgy, Phillips ir Swain, 2006; Sirgy, Phillips, Rahtz, 2009a, 2009b, 2011), apie kurių adaptavimo galimybes kitoje socialinėje - ekonominėje erdvėje nėra diskutuojama. Atsižvelgiant į tai siekiama sukurti konceptualų modelį, paaiškinantį GK lygmens matavimo ir šių matavimų panaudojimo socialinio - ekonominio vystymosi sprendimų priėmimo tikslais sąsajas. Tęsiant šiame straipsnyje pristatytus mokslinius tyrimus, ketinama parengti išsamų GK vietos (savivaldos) lygmenyje gerinimo strategijų rengimo modelį, pagrindžiantį konkrečių strateginių vystymo sprendimų alternatyvą, atsižvelgiant į atskirų GK lemiančių veiksnių matavimo tendencijas. Sutinkant su autorių pastebėjimais (Bristow, 2005, 2010), kad kiekvienos konkrečios teritorijos vystymosi veiksniai yra unikalūs ir priklauso nuo specifinių konkretaus analizuojamo objekto konteksto savybių (todėl negali būti naudojamos unifikuotos, tipiniams atvejams parengtos strategijos), visgi tikimasi, kad konceptualus modelis, padedantis pagrįsti socialinio - ekonominio vystymosi sprendimus siekiant GK gerinimo tikslų, reikalingas ir būtų naudingas šiuos sprendimus priimantiems vietos lygmens vystymosi proceso dalyviams. Kuriant konceptualų modelį numatomi esminiai socialinės sistemos elementai ir jų tarpusavio ryšiai, apibrėžiant šių elementų detalizavimo kiekvieno konkretaus tiriamo objekto atveju (kontekstualizavimo) galimybes. Teorinis modeliavimas atliktas naudojant mokslinės literatūros analizės metodą. GK fenomeno matavimas leidžia kompleksiškai charakterizuoti bendruomenės socialinį - ekonominį vystymąsi, nes GK samprata pagrįstas vertinimas yra platus turinio prasme ir apima daug žmogaus gyvenimo aspektų. Kita vertus, šio reiškinio matavimas yra daugiaaspektis ir grindžiamas statistinių duomenų ir subjektyvaus vertinimo kriterijų sistema (Sirgy, 1986; Baker, 2003; Costanza et al., 2008; Pukelienė ir Starkauskienė, 2009). Noll (1998), Veenhoven (2005, 2009), Costanza et al. (2008), Pukelienė ir Starkauskienė (2009, 2011), pripažįsta, kad socialinės - ekonominės politikos srityje, o ypač nustatant vystymosi strategijas - iškeliant politikos tikslus, įvertinant pasiektus rezultatus, - turėtų būti naudojami ir subjektyvūs, gyventojų patirtimi pagrįsti vertinimai, ir objektyvūs, socialinę - ekonominę aplinką apibūdinantys faktai. Tik objektyvūs indikatoriai negali pateikti pilnos informacijos. Pagrindinis subjektyvios gerovės vertinimo pranašumas yra tai, kad galima išryškinti, kas iš tikrųjų yra svarbu, ir taip papildyti objektyvų vertinimą. Subjektyvios (t.y. individualiai patiriamos) gerovės vertinimas leidžia pastebėti, kaip objektyvių sąlygų vertinimas atspindi gyventojų patirtį. Autorių pateiktos įvairios GK sampratos, ypač Veenhoven (2005, 2009) konceptualizacija, leidžia objektyvios socialinės - ekonominės aplinkos sąlygas (angl. environmental livability) traktuoti kaip GK šaltinį, o subjektyviąją gerovės patirtį (angl. subjective well-being) – kaip priklausomą kintamąjį. Šias GK fenomeno sudėtines dalis sieja dar dviejų kategorijų veiksniai. Tai nuo socialinės ekonominės aplinkos savybių (švietimo, sveikatos apsaugos sistemos ir kt. veiksnių) priklausantys individualieji žmonių gebėjimai (angl. personal life ability) pasinaudoti aplinkoje sukurtomis objektyviomis gyvenimo kokybės ir jos didinimo (gerinimo) prielaidomis. Šias prielaidas dėl grįžtamojo ryšio taip pat lemia ir subjektyviai patirta gerovė, kurdama motyvacijos, pasiryžimo veikti ir gerinti savo gyvenimo sąlygas veiksnius. Kita objektyvių aplinkos sąlygų „pavertimą“ subjektyvia patirtimi sąlygojančių priežastinių kintamųjų grupė apima emocinius pasitenkinimo socialine aplinka veiksnius (angl. utility of social life). Šią GK dalį lemia gyventojų tarpusavio bendradarbiavimo, materialinio ir moralinio socialinių iniciatyvų palaikymo ir bendros veiklos, siekiant GK gerinimo tikslų vietos lygmenyje, veiksniai. Šios bendruomeninio gyvenimo, siekiant bendruomenės tikslų, normos ir praktika prisideda prie minėtų objektyviųjų aplinkos GK gerinimo sąlygų kūrimo ir vystymo. Objektyviosios aplinkos, asmeninių gebėjimų ja pasinaudoti ir bendruomeninio gyvenimo naudingumo veiksniai sąlygoja tai, kad žmogiškieji poreikiai (angl. human needs), kurių patenkinimo galimybės siejamos su gyvenamosios vietos veiksniais, išsipildo patiriant atitinkamo lygmens subjektyviąją gyvenimo kokybę (ar gerovę). GK fenomeno matavimo instrumento sukūrimas - tai kategorijų, kuriomis remiantis klasifikuojami gyvenimo kokybės vietos lygmenyje aspektai, nustatymas. Parinkus kategorijas ir atitinkamus aspektus (ar subkategorijas), ieškoma socialinių ir kitokių indikatorių, kuriais būtų galima objektyviai ar subjektyviai pamatuoti analizuojamų požymių reiškimąsi tiriamoje aplinkoje. Remiantis kitų autorių išvadomis ir apibendrinimais (Milaševičiūtė, Pukelienė ir Vilkas, 2006; Pukelienė ir Starkauskienė, 2009, 2011), prieita prie išvados, kad konceptualiuoju lygmenyje analizuojant GK matavimo indikatorius (ir jų apibūdinamus žmogiškuosius poreikius) racionalu skirstyti į penkias kategorijas: 1) materialioji gyvenimo kokybė (objektyviąja prasme) ir gerovė (įvertinta subjektyviai), 2) socialinė, 3) fizinė (susijusi su žmogaus sveikata), 4) emocinė, 5) susijusi su produktyviąja veikla objektyvioji gyvenimo kokybė ir subjektyvi gerovė. Realizuojant empirinius tyrimus, kurių metodologija būtų pagrįsta šiame straipsnyje pateiktomis konceptualiomis nuostatomis, kiekvieną iš šių penkių sričių reikėtų vertinti tiek pagal objektyvius socialinius - ekonominius aplinkos GK veiksnius, tiek ir pagal subjektyvią patirtį ir nuomonę, išreiškiančią šių veiksnių poveikį tenkinant žmogiškuosius poreikius. Šios penkios GK aspektų (ir jų indikatorių) kategorijos glaudžiai siejasi su aplinkos sąlygų, asmeninių gebėjimų ir socialinio gyvenimo naudingumo kintamaisiais. Sąlygas socialinėje - ekonominėje aplinkoje visų pirma apibūdina materialiosios GK indikatoriai. Fiziniai (susiję su sveikata) ir produktyvumo (siejami su produktyviąją veikla) GK rodikliai parodo asmeninių gebėjimų pasinaudoti potencialiomis GK gerinimo prielaidomis apimtis. Socialinės ir emocinės GK rodikliai leidžia nusakyti socialinio gyvenimo naudingumo srities kintamuosius, veikiančius objektyviųjų sąlygų ir subjektyviosios patirties sąsają. Vietos lygmuo (miestas ar platesnės geografinės erdvės regionas) suprantamas kaip socialinė - ekonominė erdvė (teritorija), kurioje individualūs veikėjai dirba, reguliariai juda, sąveikauja, kuria ekonomines ir kitas vertybes, organizuoja asmeninį ir viešąjį gyvenimą. Todėl atliekant tyrimus individualiuoju lygmenyje renkama informacija yra siejama su teritorija (aplinka), kurioje gyvenama. GK gerinimo strategijos veiksniai taip pat bus ir vietos lygmens vystymosi politiką apibūdinantys kintamieji. Konceptualizuojant GK gerinimo strategijos veiksnių sistemą, remiantis Peterson (1981), vietos lygmens politikos sritis prasminga skirstyti į tris kategorijas. Vystymosi politika (angl. developmental policy area) apima gyvenimo kokybės sąlygų vietos lygmenyje kūrimą ir vystymą. Šios srities politiniai sprendimai turi būti vertinami pagal kriterijus, išreiškiančius jų įtaką gyvenimo kokybės sąlygų (identifikuotų žmogiškųjų poreikių srityse) plėtojimui ir vystymui. Viešųjų išteklių paskirstymo, finansuojant viešąsias paslaugas gyventojams (angl. allocational policy area), politikos sritis siejama su asmeninių gebėjimų efektyviai pasinaudoti esamomis GK gerinimo galimybėmis stiprinimu. Tai pasiekiama kryptingai vystant švietimo, sveikatos apsaugos ir kitas viešųjų paslaugų teikimo sistemas, kurios prisideda prie asmeninių gebėjimų tobulinimo, darydamos įtaką gyvenimo kokybei per fizinės ir produktyviosios GK indikatorius. Trečioji politikos sritis, kurios sprendimai GK gerinimo strategijos veiksnių kontekste yra vertinami kaip lemiantys socialinės ir emocinės GK rodiklius, tai yra sukuriantys prielaidas socialinio gyvenimo naudingumo pajautimui, yra vertinama pagal tai, kaip efektyviai užtikrinamas ir skatinamas gyventojų dalyvavimas kuriant viešuosius išteklius: mokant mokesčius ir kitaip rūpinantis viešaisiais vietos lygmens ištekliais. Apibendrintai šių veiksnių (tiek atskirų GK dalių, išmatuotų atitinkamų kategorijų rodikliais, tiek ir atskirų sričių politikos sprendimų), kaip gyvenimo kokybę veikiančių kintamųjų, valdymas GK gerinimo strategijos lygmenyje turėtų būti traktuojamas kaip galimybių socialinei antreprenerystei (angl. social entrepreneurship) laukas. Realizuojant socialinės antreprenerystės iniciatyvas, siekiama teigiamo socialinio poveikio (kuris gali būti nukreiptas į GK veikiančių kintamųjų valdymą), panaudojant inovatyvias antrepreneriškas ir kūrybiškas priemones (Alter, 2006; Leadeater, 2006; Nicholls, 2006; Mulgan, 2006; Young, 2006, 2008; kt.). Tikimasi, kad literatūroje jau aprašyti (Alter, 2006) socialinės antreprenerystės modeliai pagrįstai galės būti siejami su tam tikromis GK dalimis, taigi šiame straipsnyje pristatyti GK gerinimo strategijos veiksniai bus susieti su socialinio - ekonominio vystymosi, remiantis socialinės antreprenerystės iniciatyva, strategijomis. Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos Mokslo Tarybos finansuojamą mokslinių tyrimų projektą „Gyvenimo kokybės vietos (savivaldos) lygmenyje gerinimo strategijų rengimo modelis“ (sutarties Nr. MIP-024/2011).http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.74.4.1035 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-01-05 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 74, No 4 (2011) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |