Žemėlapio metodo taikymas sociologijoje
|
| Title | Žemėlapio metodo taikymas sociologijoje |
| Authors | |
| Abstract | Straipsnyje pristatomas kokybinio tyrimo metodas - Šeimos žemėlapis (Levin, 1990), siejamas su simbolinio interakcionizmo tradicija ir interpretacine metodologija. Šeimos žemėlapio metodas - išplėstinis interviu, pasižymintis tiriamojo apibūdinimų vizualizacija, trianguliacija, verbalinės ir neverbalinės informacijos derinimu bei tiriamojo įveiklinimu. Straipsnio tikslas - atskleisti inovacines sociologinio tyrimo strategijas, kurias Žemėlapio metodas integruoja, pristatant Lietuvoje atliktas metodo modifikacijas ir jų taikymą šeiminio gyvenimo ir medijų konstruojamojo pobūdžio tyrimuose. Šeimos žemėlapio metodo ištakos siejamos su D. Kvebaek skulptūrų technika, J. Jorgenson metodu jaunoms šeimoms tirti bei M. Isaacs ir I. Levin išgyvenusių skyrybas šeimų tyrimu. Taikant Šeimos žemėlapio metodą naudojamos lytį žyminčios figūrėlės, atsisakoma figūrų skaičiaus ribojimo, nuo hermeneutinės piešinių analizės pereinama prie interpretacinės interakcionistinės metodologijos, dėmesys sutelkiamas į šeimos konceptualizavimo klausimus. Duomenų rinkimui reikalingi trys etapai, kurie atitinka Šeimos žemėlapio metodo pakopas: sudaromas šeimos narių sąrašas, dėliojamas šeimos žemėlapis ir atliekamas giluminis interviu. Kiekvienas etapas turi dalinį tikslą: šeimos narių sąrašas yra tarsi interviu įžanga, nurodanti tiriamo asmens šeimos apmatus; šeimos žemėlapyje ši informacija pakartojama ir vizualizuojama, atskleidžiant struktūrinę ir santykių sąrangą; atliekant giluminį interviu nagrinėjamos ženklų reikšmės ir jų daryba, daroma išvada apie tiriamojo šeiminę situaciją. Žemėlapio metodas turi savo struktūrą, bet nėra standartizuotas. Tyrėjas gali turėti interviu gaires, tačiau dėl tiriamojo įveiklinimo ir jo kūrybiško dalyvavimo tyrime konkretūs klausimai formuluojami interviu metu ir yra nulemti pirmųjų etapų. Šeimos žemėlapio metodas pritaikytas „mano šeimos“, šeimų po skyrybų, pakartotinės santuokos šeimų, partnerystės per atstumą tyrimams. Lietuvoje taikant šį metodą buvo tiriamos atotolio šeimos, taip pat pavieniui gyvenantys asmenys. 2004 - 2011 metais VU Sociologijos katedroje šis metodas buvo buvo modifikuotas ir sukurtas Vaidmens žemėlapio metodas (autorės: I. Juozeliūnienė, L. Kanapienienė, G. Martinkėnė). Tai Šeimos žemėlapio metodo modifikacija, išsauganti bendrąją analitinę metodo schemą bei ypatumus, tačiau pritaikyta įvairių vaidmenų darybos proceso tyrimui. Straipsnyje pristatomi du Vaidmens žemėlapio metodo taikymo pavyzdžiai. Pirmasis atvejis – žemėlapio metodo modifikacija, skirta vaidmenų pokyčių atotolio šeimose tyrimui; antrasis – emigracijos fenomeno pateikimo TV laidose tyrimui. Tiriant vaidmenų pokyčius atotolio šeimose vadovautasi interakcionistine interpretacine metodologija. Šeiminių santykių analizė atliekama remintis W.I. Thomas ir D.S. Thomas „situacijos apibūdinimo“ teorema, atvirąja šeimos samprata, Sh. Stryker struktūrinio simbolinio interakcionizmo idėjomis bei tapatumo teorijos įžvalgomis. Vaidmenų pokyčiai atotolio šeimose tiriami analizuojant socialinėje sąveikoje vykstančią vaidmenų darybą, lūkesčių ir įsipareigojimų bei tapatumo reljefiškumo pokyčius. Tyrimo metu atlikta 19 interviu, taikyti Šeimos bei Vaidmens žemėlapio metodai. Pastarąjį sudarė keturios pakopos, turinčios dalinius tikslus: normatyvinių bei individualių „geros motinos“ ir „gero globėjo“ apibūdinimų sąrašas padeda išsiaiškinti, kokie yra normatyviniai bei individualūs atotolio motinų ar globėjų lūkesčiai, siejami su motinos ar globėjo pozicija; rangavimas pasitelkiamas vaidmeniui priskiriamų lūkesčių hierarchinės struktūros nustatymui; taikydamas vaidmens žemėlapio metodą tiriamasis apibūdina savo vaidmens darybą, atskleidžiamos probleminės atotolio motinystės sritys; giluminio interviu metu nagrinėjamos slypinčios reikšmės, kurios atsiranda sąraše, žemėlapyje ar ranguojant. Tyrimas parodė, kad vaidmenų daryba vyksta derybų keliu. Atskleisti keturi derybų etapai, susiję su asmens savivoka, šeiminio gyvenimo modeliavimu ir šeiminių vaidmenų peržiūra atotolystės ir sugrįžimo sąlygomis. Struktūrinio simbolinio interakcionizmo požiūriu, apsisprendimas išvykti nėra tik laikinas motinos ar tėvo gyvenamosios vietos pakeitimas, bet struktūrinė ir procesinė šeiminio gyvenimo pertvarka, kurią turi patvirtinti visi dalyviai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad tiriamieji buvo nepakankamai pasirengę šeiminio gyvenimo pokyčiams. Išskirtos nepakankamo pasirengimo priežastys, susijusios su asmens savivoka nepalankios socialinės recepcijos aplinkoje, su nepakankamu šeimos darybos aptarimu, lyties dimensijos ignoravimu, tapatumo hierarchiškumo konstravimo procesu. Daroma išvada, jog šeiminio gyvenimo reorganizacija atotolystės sąlygomis yra kontekstinė, apimanti šeiminių vaidmenų darybą derybų keliu. Derybose svarbūs individualus ar šeimos, taip pat platesnės socialinės aplinkos reikšmių laukai. TV laidų kūrėjų konstruojamosios veiklos tyrime vadovaujamasi J. Baudrillard simuliacijos ir simuliakrų sampratomis, kai manoma, kad tikrovė yra konstruojama simuliacijos procese remiantis modeliais, kurie tampa kasdieniais žmonių gyvenimo orientyrais. „Sniego gniūžtės“ būdu atrinkti 5 laidų kūrėjai, atstovaujantys dviems dokumentiniams emigracijos serialams - „Emigrantai“ ir „Kaip gyveni?“. Tyrimas atliktas taikant Vaidmens žemėlapio metodą bei pusiau struktūruotą interviu su atvirais klausimais, sudarytais remiantis N. K. Denzin išskirtais filmų, kaip reprezentacijos priemonių, ypatumais. Tyrimo metu išskirti penki emigraciją apibūdinantys laidų kūrėjų modeliai: 1) egzistencinis modelis (emigracija kaip gyvenimo vertybių pasirinkimas); 2) instrumentinis - ciklinis modelis (emigracija kaip veiklų operacionalizavimas); 3) emocinis modelis (emigracija kaip nusivylimas); 4) kritinis modelis (emigracijos sampratos peržiūra globalios migracijos kontekste); 5) įspėjantis modelis (emigracija kaip pavojų visuma). Išskirtos penkios technologijos, taikomos vizualinės informacijos kūrimui: komandos atranka, laidos dalyvių ir temos atranka, teigiamų ir neigiamų patirčių reprezentacijos derinimas, verbalinės ir neverbalinės reprezentacijos derinimas, TV laidos šablonas ir koreguojamojo įsibrovimo galimybė. Apibendrinant galima teigti, jog Žemėlapio metodas yra bendroji analitinė schema, naudojama įvairių kontekstų struktūros ir procesų analizei. Taikant šį metodą tiriamos individualios konceptualizacijos, atskleidžiama reiškinių struktūra, tarpasmeniniai santykiai, atliekama žinojimo analizė. Pristatytas Vaidmens žemėlapio metodas bei du jo taikymo pavyzdžiai liudija apie šiuolaikiniam žinojimui aktualias metodo galimybes ir inovacinių sociologinio tyrimo strategijų integraciją.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.75.1.1586 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-04-25 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 75, No 1 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |