Įgalinanti partnerystė kaip nusikalsti linkusių paauglių resocializacijos forma. Empirinio tyrimo rezultatai
|
| Title | Įgalinanti partnerystė kaip nusikalsti linkusių paauglių resocializacijos forma. Empirinio tyrimo rezultatai |
| Authors | |
| Abstract | Nusikalstamumas – sudėtingas socialinis ir teisinis reiškinys, kurio kilmę bando paaiškinti daugelis įvairių mokslo krypčių teorijų. Anot Tarolla, Wagner, Rabinowitz (2002), paauglių nusikalstamumas – bendrojo nusikalstamumo dalis, viena iš suaugusiųjų nusikalstamumo priežasčių ir viena iš labiausiai slegiančių socialinių problemų, lemiančių žalingus emocinius, fizinius ir ekonominius padarinius, kuriuos patiria konkreti bendruomenė. Remiantis Lietuvos statistikos departamento (2012) duomenimis, 2007 m. nepilnamečiai padarė 4051, 2008 m. – 4325, 2009 m. – 4023, o 2010 m. - 3589 nusikalstamas veikas. 2007 m. realią laisvės atėmimo bausmę atliko (buvo įkalinti) 192, 2008 m. – 200, 2009 m. – 188, 2010 m. – 158 nepilnamečiai. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2012) pateiktoje analizėje nurodoma, jog 2011 m. Lietuvoje buvo ištirtos 3296 nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariami (kaltinami) nepilnamečiai. Absoliuti dauguma (90,5 proc.) iš jų – vaikinai. Pakartotinas nusikalstamas veikas padarė 174 įtariamų (kaltinamų) nepilnamečių. Lyginant pateiktus pastarųjų metų statistinius duomenis, pastebimas laipsniškai mažėjantis nepilnamečių padaromų nusikalstamų veikų bei realią laisvės atėmimo bausmę atliekančių paauglių skaičius. Tačiau formalioji nusikalstamumo statistika negali tiksliai atspindėti visų tam tikroje teritorijoje įvykdytų nusikaltimų, kadangi nemažai jų dėl įvairių priežasčių lieka oficialiai neužfiksuoti (Giddens, 2005; Kiškis, 2008). Statistinių duomenų prieštaringumas lemia neadekvatų problemos masto ir sprendimų poreikio suvokimą. Nepilnamečių nusikalstamumo augimo tendencijos ir toliau išlieka menkai besikeičiančios. Holistinis nepilnamečių nusikalstamumo priežasčių ir charakteristikų analizavimas sudaro prielaidas gilesniam šio reiškinio supratimui ir leidžia kurti naujas efektyvesnes prevencines programas. Skirtingus įgalinimo, partnerystės, paauglių nusikalstamumo, resocializacijos aspektus įvairiuose kontekstuose nagrinėjo daugelis mokslininkų. Įgalinimo svarbą ir reikšmingumą įvairiose aplinkose ir situacijose, kurios neretai siejamos su asmens ugdymo ir ugdymosi aplinkomis, akcentavo Lietuvos ir užsienio šalių tyrėjai: Jucevičienė, Lipinskienė (2001); Lipinskienė (2002); Lorion, McMillan (2008); Monnickendam, Berman (2008) ir kt. Įgalinančios partnerystės ugdant koncepto aspektus fragmentiškai nagrinėjo Brown, McWilliam, Ward-Griffin (2006); Jucevičienė (2007); Miller, Curpen (2009); McPhee (2009); Reid, Reid (2009) ir kt. Nepilnamečių nusikalstamumo kilmės priežastis, prevencines galimybes, nusikalsti linkusio nepilnamečio asmenybės problemas tyrė Čepas (1989); Michailovič (2001); Gečėnienė (2002); Jatkevičius (2003); Kvieskienė (2005); Žukauskienė (2006, 2007); Rohall, Milkie, Lucas (2007); Babachinaitė (2002, 2008); Sorlie, Hagen, Ogden (2008); Skiecevičius, Leliūgienė, Žydžiūnaitė (2010) ir kt. Merkys, Ruškus, Juodraitis (2002); Liaudinskienė (2005); Liaudinskienė, Leliūgienė (2007); Alifanovienė, Šapelytė (2009); Lengvinas (2009); Lengvinas, Grosas (2010) ir kt. nagrinėjo teisėtvarkos pažeidimus padariusių nepilnamečių resocializacijos ypatumus. Karabanow, Clement (2004) analizavo įgalinimo (taip pat ir edukacinio) veiksnius, turinčius prevencinį poveikį nusikalstamumui. Tačiau Lietuvoje ir užsienio šalyse iki šiol nebuvo atlikta tyrimų, kuriuose įgalinanti partnerystė būtų tyrimo objektas, siejamas su paauglių nusikalstamumu, o tuo labiau - traktuojamas kaip nusikalsti linkusių paauglių resocializacijos forma. Straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos probleminius klausimus: Ar įgalinanti partnerystė gali būti traktuojama kaip nusikalsti linkusių paauglių resocializacijos forma? Kokie specifiniai bruožai charakterizuoja įgalinančią partnerystę kaip nusikalsti linkusių paauglių resocializacijos formą? Tyrimo tikslas - empiriškai nustatyti įgalinančios partnerystės, kaip nusikalsti linkusių paauglių resocializacijos formos, ypatumus. Tyrimo objektu pasirinkta įgalinanti partnerystė. Pirmojoje straipsnio dalyje pristatoma įgalinančios partnerystės, kaip resocializacijos formos, esmė ir charakteristikos. Įgalinanti partnerystė ugdymo bei ugdymosi aplinkose kompetentingo specialisto kuriama su nusikalsti linkusiais paaugliais. Tokiu būdu paaugliams pateikiami alternatyvūs elgesio būdai ir strategijos, kurios dažnai jiems yra nežinomos arba nepriimtinos. Mokymosi užduoties vykdymas ne už paauglį, o kartu su juo, kaip su lygiaverčiu mokymosi partneriu, palengvina bausmę atliekančių paauglių ugdymą. Paaugliai prisiima didesnę savojo mokymosi proceso kontrolę, jaučiasi atsakingesni, ugdosi teigiamą požiūrį juos mokančio asmens (asmenų) atžvilgiu. Resocializacijos principų pobūdis savo esme yra tapatus asmens įgalinimo charakteristikoms, o pastarasis neatsiejamas nuo partneriško santykio. Įgalinanti partnerystė traktuotina kaip viena iš nusikalsti linkusių paauglių resocializacijos formų. Antrojoje straipsnio dalyje pateikiama empirinio tyrimo metodologija. Tyrimas, taikant pusiau struktūruoto interviu metodą, atliktas vienoje iš kardomąjį kalinimą ir laisvės atėmimo bausmę vykdančių įstaigų Lietuvoje. Tyrimo imtį sudarė dvi respondentų grupės. Pirmoji respondentų grupė yra 16 - 19 metų vaikinai (atskiru atveju - iki 21 metų), minėtoje įstaigoje atliekantys laisvės atėmimo bausmę. Tyrimo metu apklausti 15 šiai grupei priskiriamų respondentų. Antroji respondentų grupė - laisvės atlikimo bausmės vietoje dirbantys ir tiesiogiai nusikalsti linkusių paauglių ugdymo procese dalyvaujantys asmenys, t.y. šioje įstaigoje veikiančios bendrojo lavinimo mokyklos mokytojai. Apklausti 5 respondentai, kurių darbo stažas įstaigoje - nuo 2,5 iki 12 metų. Pirmosios respondentų grupės (paauglių) klausimyno sąrašą (temos vadovą) sudarė 30 klausimų ir situacijų, suskirstytų į 11 teminių grupių. Antrajai respondentų grupei (mokytojams) skirtą klausimyno sąrašą sudarė 13 teminių grupių, bendrai – 31 klausimas ir situacija. Duomenų analizės metodas – kokybinė turinio analizė. Trečiojoje straipsnio dalyje aptariami ir apibendrinami tyrimo rezultatai, išryškinantys įgalinančios partnerystės, kaip nusikalsti linkusių paauglių resocializacijos formos, ypatumus. Empirinis tyrimas atskleidė, jog daugeliu atvejų laisvės atėmimo bausmę atliekantys paaugliai mokymosi procese yra besąlygiškai pasirengę padėti vienas kitam - į bendradarbiavimą žvelgiama pozityviai. Ir priešingai - griežtas mokytojo reikalavimas susilaukia neigiamos nusikalsti linkusių paauglių reakcijos. Siekdami išvengti tokios reakcijos, mokytojai taiko skirtingus metodus. Vienas jų – paritetinio, bendradarbiaujančio santykio kūrimas. Mokymo individualizavimo ir diferencijavimo principų taikymas nusikalsti linkusių paauglių ugdymo procese priklauso nuo individualaus mokytojo pasirinkimo. Tyrimo rezultatai atskleidė teigiamą tiek mokytojų, tiek laisvės atėmimo bausmę atliekančių paauglių požiūrį į įgalinančios partnerystės principais paremtą mokymą. Kai kurie mokytojai pabrėžia šių principų taikymo būtinybę nusikalsti linkusių paauglių ugdymo procese. Ambivalentiško mokytojų požiūrio apraiškos sietinos su pokyčių „sistemoje“ baime. Nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę paaugliams vykdanti įstaiga geranoriškai prisideda prie nusikalsti linkusių paauglių ugdymo proceso tobulinimo, įskaitant ir pozityvų požiūrį į inovacijų diegimą.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.75.1.1588 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-04-25 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 75, No 1 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |