Mokymosi bendradarbiaujant universitete edukacinis įgalinimas
|
| Title | Mokymosi bendradarbiaujant universitete edukacinis įgalinimas |
| Authors | |
| Abstract | Jau keletą dešimtmečių užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkai (Bosworth, Hamilton, 1994; Teresevičienė, Gedvilienė, 1999; Gedvilienė, 2000; Ališauskienė, Miltenienė, 2004; Barkel, Cross, Major, 2005) tiria mokymosi bendradarbiaujant įtaką mokymosi kokybei. Tačiau minėti autoriai neanalizuoja, kaip mokymasis bendradarbiaujant turėtų būti įgalintas edukacine prasme. Mokymasis bendradarbiaujant yra ypač svarbus šiuolaikinėse studijose. Edukacinis įgalinimas iš esmės yra išanalizuotas Jucevičienės ir kt. (2010) monografijoje „Universiteto edukacinė galia: atsakas XXI a. iššūkiams“. Tačiau ir šioje monografijoje nesigilinama, kaip būtų galima edukacine prasme įgalinti mokymąsi bendradarbiaujant, akcentuojant teisėtumo, kompetencijos ir įtraukimo į mokymosi procesą aspektus. Todėl šio straipsnio probleminis klausimas - kaip edukacine prasme gali būti įgalintas mokymasis bendradarbiaujant? Darbo tikslas - pagrįsti mokymosi bendradarbiaujant edukacinį įgalinimą teisėtumo, kompetencijos ir įtraukimo į mokymosi procesą aspektais. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros analizė. Uždaviniai: Išanalizuoti ir atskleisti mokymosi bendradarbiaujant sampratos esmę.Atskleisti edukacinio įgalinimo sampratos esmę. Išanalizuoti edukaciškai įgalintą mokymąsi bendradarbiaujant teisėtumo, kompetencijos ir įtraukimo į studijų procesą aspektais ir pateikti šios analizės struktūrą. Mokymosi bendradarbiaujant sampratos vystymąsi ir šiuolaikinę jos reikšmę sąlygojo XX a. pradžios pedagogikos ir edukologijos mokslai bei šių mokslų atstovų – ugdymo psichologų ir filosofų darbai. Demokratinės pedagogikos ir pragmatizmo filosofijos pagrindėjas John Dewey (1897, 1916, 1963) teigia, kad ugdymas privalo atspindėti realybėje vykstančius procesus. Demokratijos reikšmę grupės struktūrai taip pat analizavo Kurt Lewin (1946). Šis autorius, aptardamas patirtinį mokymąsi ir veiklos tyrimą, akcentavo teorijos ir praktikos integracijos svarbą. Šiuolaikinio mokymosi bendradarbiaujant pagrindas - Herbert Thelen (1949) grupės dinamikos tyrimai. Tuo tarpu Jean Piaget (1929, 1979) akcentavo, kad sėkmingas mokymasis pasiekiamas interaktyvumą skatinančiose mokymosi aplinkose. XX a. antrojoje pusėje įvyksta paradigminis virsmas - suvokiama socialinės aplinkos svarba besimokančiojo intelekto vystymuisi. Anot Vygotskio (1986), mokymasis bendradarbiaujant skatina naujų žinių, patirties, kompetencijų įgijimą. Prie mokymosi bendradarbiaujant taip pat prisidėjo ir socialinio mokymosi teorijos (Jarvis, Holford, Griffin, 2004), teigiančios, kad mokymasis, kaip ir žinios, yra socialinis konstruktas. Svarbu pastebėti, kad mokymasis bendradarbiaujant dažnai siejamas su mokymusi kooperuojantis (angl. cooperative learning). Mokymosi kooperuojantis pradininkais laikomi Robert Slavin (1983, 1984, 1985); Roger ir David Johnson (1991). Pastebėtina, kad mokymasis kooperuojantis labiau pabrėžia individualų indėlį ir asmeninius tikslus, o mokymasis bendradarbiaujant akcentuoja tarpusavio priklausomybę. Taip pat mokymasis bendradarbiaujant turi du aspektus: mokymosi ir bendradarbiavimo. Mokymasis akcentuoja turinį – dalyko, mokymosi temos, taip pat mokymosi bendradarbiaujant žinias (teorines ir praktines), o bendradarbiavimas akcentuoja formą – kaip ir kokiais būdais yra dalijamasi turimomis žiniomis. Čia pabrėžiami bendravimu kuriami dėstytojo ir studentų santykiai, taip pat studentų tarpusavio santykiai. Atskleidus mokymosi bendradarbiaujant sampratos esmę prieita prie išvados, kad tokį mokymąsi sąlygoja keturi pagrindiniai aspektai: kontekstas – demokratinis socialinis pagrindas, akademinės bendruomenės kultūra, taip pat fizinės, psichologinės ir edukacinės mokymosi aplinkų sąlygos; turinys – formalios studijų programos ir modulio aprašai, struktūruotas arba improvizuotas mokymo planas; ugdytojas – jo mokymo(si) bendradarbiaujant metodo taikymo ir valdymo kvalifikacija ir kompetencija; besimokantieji – jų mokymosi bendradarbiaujant kompetencija. Galia yra suvokiama kaip galimybė daryti įtaką žmonėms, bendruomenėms, visuomenei, įvykiams, procesams ir tokiu būdu skatinti pokyčius. Galios teorijas analizavo Foucault (1986), Bourdieu (1994), Baudrillard (1995). Kreisberg (1992) kalbėjo apie demokratiją ir įgalinimo teoriją; Freire (1985) rašė apie edukacinio įgalinimo teoriją. Jucevičienė ir kt. (2010) analizavo universiteto edukacinę galią. Kreisberg (1992) analizavo demokratijos ir įgalinimo ryšį, teigė, kad egzistuoja dvi galios galimybės: galia virš (dominavimas) ir galia su (įgalinimo išraiška). Taip pat prieita prie išvados, kad studentų edukacinį įgalinimą atlieka asmuo, kuris turi galią ir ja dalijasi su kitais, siekdamas suteikti galimybių padidinti mokymosi visą gyvenimą žinias, gebėjimus ir kompetenciją, taip pat dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su esama ir ateities darbine veikla, padedančius kontroliuoti ir kurti asmeninį gyvenimą. Cohen (1994) teigia, kad besimokantieji paprastai negali pradėti bendradarbiauti spontaniškai. Mokymuisi bendradarbiaujant reikia pasiruošti, suprasti šio mokymosi struktūrą. Siekiant edukaciškai įgalinti mokymąsi bendradarbiaujant, reikalingi trys elementai: teisėtumas, kompetencija ir įtraukimas į mokymosi procesą. a) Teisėtumas: studentams suteikiama teisė mokytis bendradarbiaujant, jei studijų programa arba jos tam tikrų modulių studijų tikslai arba metodai yra paremti šiuolaikine mokymosi paradigma. Taip pat studentas turi būti įtrauktas į šią programą arba dalyvauti atitinkamuose moduliuose. Galimi du atvejai: 1. Nuolatinis mokymosi bendradarbiaujant užtikrinimas, kai mokymosi paradigma paremta studijų programa sąlygoja mokymąsi bendradarbiaujant. 2. Epizodinis mokymosi bendradarbiaujant užtikrinimas, kai studijų programa nėra paremta mokymosi paradigma, bet studentai gali pasiekti norimus mokymosi rezultatus arba taikyti mokymosi metodus, į kuriuos integruotas mokymasis bendradarbiaujant. b) Kompetencija: studentai turi mokymosi bendradarbiaujant kompetenciją: reikalingų žinių – dalyko, mokymosi temos, mokymosi bendradarbiaujant teorinių ir praktinių žinių (turinys);gebėjimų – kognityvinių, socialinių, taip pat gebėjimą reflektuoti;nuostatų – studentai geba susitarti su dėstytoju ir kitais besimokančiaisiais. Mokymosi bendradarbiaujant kompetencija gali būti nustatyta remiantis Vygotskio (1986) artimiausios plėtros (išsivystymo) zona. Studentas, kuris turi reikalingų žinių, yra aktualaus išsivystymo lygmenyje. Jei žinių šiek tiek trūksta, studentas yra artimiausio išsivystymo zonoje, o visai jų neturintis - potencialaus išsivystymo lygmenyje. Asmuo, kuris turi žinių ir yra aktualaus išsivystymo lygmenyje, gali savo žiniomis dalytis su jų neturinčiais ir taip padėti jiems pasiekti aukštesnį išsivystymo lygmenį. Taip pat atsiranda prielaida, kad mokymasis bendradarbiaujant yra būtent ta jėga, kuri gali asmenį iš potencialaus lygmens perkelti į artimiausią ar aktualų lygmenį be papildomo vadovavimo ir paramos. Specialiai parengtas klausimynas turėtų būti naudojamas siekiant nustatyti studento mokymosi bendradarbiaujant kompetencijos lygmenį. Tuo tarpu ugdytojas, ugdymo procese siekiantis mokymosi bendradarbiaujant, turi pasirinkti diferencijuoto mokymo metodus. Pažymėtina, kad gali būti, jog mokymasis bendradarbiaujant savaime bus ta jėga, kuri padės besimokančiajam persikelti iš vieno lygmens į kitą be jokios papildomos daugiau žinančio ir gebančio asmens pagalbos. c) Studentų įtraukimą į mokymosi procesą sąlygoja tikslai, užduotys, metodai, edukacinės aplinkos, tinkamos materialinės (fizinės) sąlygos, diferencijuotas mokymasis, paremtas šiuolaikine mokymosi paradigma, teigiamas psichologinis klimatas, paritetiniai dėstytojo ir studentų santykiai. Apibendrinant teigtina, kad studentų mokymąsi bendradarbiaujant galima pasiekti, kai tam yra suteikiama teisė – studijų programa arba modulis grindžiamas šiuolaikine mokymosi paradigma; studentas turi mokymosi bendradarbiaujant kompetenciją, todėl patenka į aktualaus išsivystymo lygmenį; tuomet, parinkus tinkamus metodus ir užduotis, efektyviai komunikuojant ir kuriant mokymosi aplinką, gali būti įtraukiamas į mokymosi procesą.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.75.1.1589 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-04-25 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 75, No 1 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |