Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymasis dalyvaujant akademinių mainų programose: studentų požiūris
|
| Title | Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymasis dalyvaujant akademinių mainų programose: studentų požiūris |
| Authors | |
| Abstract | Gyvename globalizacijos amžiuje, kuriam būdingi ekonominiai, kultūriniai ir socialiniai pokyčiai. Todėl, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, nuolat reikia atnaujinti ir ugdytis turimus gebėjimus. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011–2012 metų programoje (2011) akcentuojamas studijų tarptautiškumas. Tarptautiškumą plėtoja dvišalis ir daugiašalis mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimas, akademinis studentų ir dėstytojų mobilumas, tarptautiniai studijų plėtros projektai, taip pat mokymo ir mokymosi turinio, formų, metodų, aukštojo mokslo teikimo būdų, bendrų mokslinių tyrimų tarptautinis matmuo. Akademinių mainų programa Erasmus studentų pripažįstama kaip sėkmingiausia ir populiariausia pasaulyje, kuri 2012–2013 mokslo metais Europos Sąjungoje pasieks 1987 m. pradėtos įgyvendinti programos tikslą – paremti 3 mln. Europos studentų. Pagrindiniai studentų mainų tikslai yra šie: suteikti galimybę studentams gauti kalbinės, kultūrinės ir švietėjiškos naudos, naudojantis kitų Europos šalių patirtimi jų studijuojamų dalykų srityje; praturtinti priimančios įstaigos mokomąją aplinką; skatinti įstaigų, kurios keičiasi studentais, bendradarbiavimą; praturtinti visuomenę, ugdant gerai kvalifikuotą, plačių pažiūrų ir tarptautinės patirties turintį jaunimą – būsimus profesionalus (Erasmus studijų sąlygos, 2011). Europos Sąjungos institucijų (Lifelong Learning Programme Call for Proposals 2011-2013 Strategic Priorities) ir Lietuvos dokumentuose (Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatos) akcentuojama, jog labai svarbu išsiugdyti bendrąsias kompetencijas, kurios padėtų jauniems žmonėms dirbti ir mokytis daugiakultūrėse situacijose, prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos. Viena iš mažiau ištirtų, tačiau aktualių šiuolaikinėje aukštojo mokslo sistemoje kompetencijų - tarpkultūrinė kompetencija. Tarpkultūrinę kompetenciją dažniausiai tyrinėja verslo arba vadybos sričių mokslininkai (Petkevičiūtė, Budaitė, 2005; Radzevičienė, 2006; Palaimaitė, Radzevičienė, 2009; Pliopaitė, Radzevičienė, 2010 ir kt.), analizuojantys internacionalizacijos procesus aukštajame moksle (Stier, 2006; Juknytė - Petreikienė, Pukelis, 2007; Juknytė - Petreikienė, 2010 ir kt). Tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, modelius, matavimo ir vertinimo galimybes analizavo Martin (1986); Byram (1997); Fantini (2000); Briede (2006); Deardorff (2006); Stone (2006); Mažeikienė, Virgailaitė – Mečkauskaitė (2007); Williams (2009); Pruskus (2010) ir kt. Edukologijos srityje Tijūnėlienė (2002) atskleidė mokytojų požiūrį į etninės ir profesionaliosios bei užsienio kraštų kultūros santykį; Aramavičiūtė (2005) išryškino tarpkultūrinio ugdymo paskirtį, uždavinius; Duoblienė (2006, 2009) analizavo mokslininkų požiūrį į daugiakultūriškumo ir tautinio tapatumo ugdymo santykį; Zaleskienė (2006) nagrinėjo pilietinę komunikaciją - vieną iš tarpkultūrinio ugdymo sąlygų, veiksnių. Dėstytojų, studentų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą analizavo Morgensternova, Gillernova (2005); Luka (2007); Mažeikienė, Loher (2008); Barzelis, Barcytė (2009); Paurienė (2010); Žydžiūnaitė ir kt. (2010). Tarpkultūrinė kompetencija nėra prigimtinė duotybė, ji įgyjama, todėl turi būti ugdoma ir puoselėjama visą gyvenimą (Intercultural Education and Exchange, 2010). Mokslininkai (Radzevičienė, 2004; Daly, 2007; Juknytė - Petreikienė; Pukelis, 2007; Juknytė - Petreikienė, 2010; Paurienė, 2010; Virgailaitė - Mečkauskaitė, 2011 ir kt.) išskiria patirtinio mokymosi svarbą tarpkultūriniame arba kitos kultūros kontekste (pvz., dalyvaujant akademinių mainų programose), taip pat įprastoje edukacinėje aplinkoje (pvz., auditorijoje) sukuriant realią ar imitacinę intensyvių tarpkultūrinių susidūrimų aplinką, taikant tikslingas diskusijas, mokymus. Mobilumo skatinimas yra viena iš pagrindinių Bolonijos proceso veiklos krypčių. Leuveno komunikate (2009) suformuluotas ambicingas siekis – kad Europos aukštojo mokslo erdvės šalių studijų programose būtų įdiegti „mobilumo langai“ ir iki 2020 m. į tarptautinį mobilumą įsitrauktų 20 proc. Europos studentų. Atsižvelgiant į tai, jog studentams pastaraisiais metais atsiranda ir tikriausiai atsiras vis daugiau galimybių aktyviau įsitraukti į įvairius mokymus, studijas ar projektinę veiklą, kurią organizuoja ne nacionalinės, o užsienio šalių institucijos, svarbu analizuoti ir tirti tarpkultūrinio mokymosi ir mokymo patirtį. Norint atskleisti besimokančiųjų požiūrį į mokymąsi tarpkultūrinėje erdvėje bei nustatyti jų įgytos patirties pobūdį, svarbu atlikti tyrimus, kuriais remiantis būtų galima parengti sėkmingo mokymosi tarpkultūrinėje aplinkoje rekomendacijas. Užsienio autoriai aktyviai diskutuoja apie mainų programų įtaką studentų tarpkultūrinės kompetencijos plėtrai (Daly, 2007; Asaoka, Yano, 2009; Brodin, 2010; Stroud, 2010 ir kt). Lietuvoje taip pat atlikta nemažai tyrimų, susijusių su šiais studijų proceso klausimais (Gudaitytė, Vilkienė, 2003; Radzevičienė, 2004; Juknytė - Petreikienė, Pukelis, 2007), tačiau stokojama mokslo darbų, tiesiogiai nagrinėjančių mainų programų įtakos studentų tarpkultūrinės kompetencijos plėtrai problematiką. Todėl šiame straipsnyje keliamas probleminis klausimas: kaip Lietuvos studentai vertina tarpkultūrinės kompetencijos ugdymosi galimybes dalyvaujant akademinių mainų programose? Tyrimo tikslas – išryškinti studentų požiūriu pagrindinius tarpkultūrinės kompetencijos elementus ir jos ugdymosi ypatumus dalyvaujant akademinių mainų programose. Straipsnyje siekiama pagrįsti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, pristatyti tyrimo metodiką ir organizavimo etapus bei atskleisti studentų požiūrį į tarpkultūrinės kompetencijos ugdymosi galimybes dalyvaujant akademinių mainų programose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu. Mokslinės literatūros analizė atliekama siekiant išsiaiškinti, kas sudaro tarpkultūrinės kompetencijos modelį. Daugelis autorių (Martin, 1986; Byram, 1997; Fantini, 2000; Deardorff, 2006; Stone, 2006; Williams, 2009 ir kt.) pateikia skirtingus tarpkultūrinės kompetencijos modelius. Išanalizavus įvairias tarpkultūrinės kompetencijos apibrėžtis ir modelius galima teigti, kad tarpkultūrinė kompetencija – tai tam tikrų komponentų rinkinys, kurį sudaro nuostatos ir asmeninės savybės, žinios, įgūdžiai, kultūrinis sąmoningumas. Tai veikia pažintinius, emocinius, elgsenos procesus ir leidžia efektyviai veikti tarpkultūrinėse situacijose. Atlikus mokslinės literatūros ir empirinių tyrimų analizę galima teigti, jog akademiniai mainai, kurių metu studentai skatinami bendrauti ir bendradarbiauti su užsienio šalių studentais, konstruoti, suprasti ir atrasti naujų žinių, teigiamai veikia studentų tarpkultūrinės kompetencijos augimą. Tai patvirtina ir atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 15 Klaipėdos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų, studijų metu išvykusių pagal akademinių mainų programą į šias šalis: Belgiją, Čekiją, Daniją, Ispaniją, Italiją, Norvegiją, Portugaliją, Švediją. Tyrimo metu paaiškėjo, jog daugumai studentų labai svarbūs yra šie tarpkultūrinės kompetencijos elementai: pagarba (vertinant kitas kultūras), smalsumas ir noras atrasti, sužinoti, kultūrinis supratingumas, įgūdžiai klausytis, stebėti, gebėjimas prisitaikyti (tarpkultūrinėje aplinkoje), gebėjimas spręsti konfliktus. Kaip svarbų elementą studentai pažymėjo: atvirumas ir susilaikymas nuo išankstinės nuomonės (tarpkultūrinėse situacijose), tolerancija, lankstumas, įgūdžiai interpretuoti, analizuoti, įvertinti, susieti; empatija, gebėjimas užmegzti ryšius, gebėjimas bendrauti įvairiose situacijose. Užsienio kalbos įgūdžiai yra svarbūs, nes jie padeda išvengti kalbos barjero ir efektyviau dalyvauti. Pristatydami savo požiūrį į tarpkultūrinės kompetencijos ugdymosi ypatumus dalyvaujant akademinių mainų programose, studentai išskyrė ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Jie akcentavo, kad studijų metu reikėtų labiau skatinti užsienio kalbų mokymąsi ir supažindinti su esminiais kultūrų skirtumais, papročiais bei tradicijomis.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.75.1.1592 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-04-25 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 75, No 1 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |