Sveikatos priežiūros sistemos finansavimas Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje. Alternatyvos Lietuvai
|
| Title | Sveikatos priežiūros sistemos finansavimas Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje. Alternatyvos Lietuvai |
| Authors | |
| Abstract | Pasaulyje vykstantys demografiniai pokyčiai sąlygoja nuolat augantį dėmesį sveikatos priežiūros sistemoms ir jų finansavimo problemoms. Senstanti viuomenė, mirtingumo, chroniškų ligų ir invalidumo atvejų gausa skatina valstybes ypatingą dėmesį skirti sveikatos priežiūros sistemos finansavimo efektyvumui, siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Pastaraisiais metais riboti finansiniai ištekliai skatina šalis spręsti esmines sveikatos priežiūros sistemų problemas. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išimtis, taigi reikia spręsti, kaip pagerinti sveikatos priežiūros finansavimą Lietuvoje, pasinaudojant užsienio valstybių (Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos) patirtimi. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos sveikatos priežiūros sistemų finansavimo ypatumus, siekiant identifikuoti galimas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos reformavimo alternatyvas. Sveikatos priežiūros sistemų finansavimo problematika analizuojama moksliniuose užsienio ir lietuvių autorių darbuose. Lietuvos autoriai: Černiauskas (2000), Jankauskienė, Pečiūra (2007), Jankauskienė (2011) – dažniau analizuoja Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos problematiką ir sveikatos politiką. Finansavimo problemos ištirtumo lygis pasaulio mastu yra gilesnis. Sveikatos priežiūros sistemų analizę, jų finansavimo ypatumus savo moksliniuose darbuose pateikia Clewer ir Perkins (1998), Cichon et al. (1999), Jack (1999), Mossialos et al. (2002), Sandier, Paris ir Polton (2004), Shi ir Singh (2008), Chevreul et al. (2010), Cleverley, Cleverley ir Song (2010), Tumulty, Pickert ir Park (2010), Green ir Irvine (2011). Šių autorių darbuose atliekamos įvairios studijos, analizuojama atskirų šalių praktika finansuojant sveikatos priežiūros sistemas. Jungtinėse Valstijose veikianti sveikatos priežiūros sistema yra unikali. Ji nėra panaši nė į vieną pasaulio sveikatos priežiūros sistemą, nes jos pagrindas - nacionalinė sveikatos draudimo sistema - yra valdoma vyriausybės ir finansuojama per mokesčius. JAV ekonomika yra didžiausia visame pasaulyje ir, palyginti su kitomis šalimis, sveikatos priežiūros paslaugos sudaro didelę ekonominės produkcijos dalį. JAV sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procese išskiriamos keturios pagrindinės funkcijos: finansavimas, draudimas, paslaugų teikimas, mokėjimas už suteiktas paslaugas. JAV sveikatos priežiūros paslaugų sistemos specifikos analizė parodė, jog tai sudėtinga sistema, susidedanti iš daugelio dalyvių, kurių tarpusavio sąveika nuolat kinta. Pagrindiniai JAV sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemos finansuotojai yra privačios verslo bendrovės arba fiziniai asmenys, valstybė finansuoja tik specialias sveikatos priežiūros programas, skirtas socialiai pažeidžiamoms grupėms. Nors JAV sveikatos priežiūros paslaugų sistema pasižymi technologiniu išsivystymu ir kokybės standartais, tačiau pagrindinė problema šioje sistemoje, t.y. visuotinis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, yra neišspręsta. Nepaisant to, kad JAV veikianti sistema laikoma viena technologiškai pažangiausių ir geriausiai infrastruktūrą išplėtojusių sveikatos priežiūros sistemų, jai būdingos tokios problemos: didelis savanorišku sveikatos draudimu neapdraustų asmenų skaičius, aukštos savanoriško sveikatos draudimo kainos, sistemos veikimo ir efektyvaus resursų panaudojimo problemos dėl didelio rinkos dalyvių skaičiaus ir kontrolės stokos. Kita svarbi problema – tai išlaidų savanoriškam sveikatos draudimui dydis, palyginti su gaunamomis gyventojų pajamomis. Pastaraisiais metais pasaulinei rinkai išgyvenant krizę, darbo užmokesčiai JAV mažėjo, tai sąlygojo dar didesnę sveikatos draudimo naštą šalies gyventojams. Paskutiniais 2011 m. surašymo duomenimis, JAV apie 49 mln. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, net 16 proc. visų gyventojų yra neapsidraudę savanorišku sveikatos draudimu, o tai reiškia, kad šiai visuomenės daliai sveikatos priežiūros paslaugos yra neprieinamos. Prancūzijos sveikatos priežiūros sistemoje veikia valstybiniai ir privatūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir draudėjai. Visuotinis draudimas, finansuojamas darbdavio ir darbuotojo lėšomis, bei skirti mokesčiai yra privalomi visiems gyventojams, kai savanoriškas draudimas yra papildoma ir savanoriškai pasirenkama priemonė. Prancūzijos sveikatos priežiūros sistemos veiklos rezultatas – gera gyventojų sveikata ir aukštas šalies piliečių pasitenkinimo šia sistema lygis. Tačiau pastaraisiais metais vykstantys ekonominiai pokyčiai sąlygoja didesnį sveikatos priežiūros sistemos lėšų taupymą mažinant veiklos kaštus ir didinant veiklos efektyvumą. Šios priežastys sąlygojo papildomų veiklos mokesčių atsiradimą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems specialistams, taip pat keliami aukštesni reikalavimai teikiamų paslaugų kokybei, peržiūrimos pacientų vizitų mažinimo galimybės, papildomų lėšų iš visuotinio sveikatos draudimo pritraukimas, akcentuojama savanoriško sveikatos draudimo svarba. Daugelyje pasaulio šalių veikianti sveikatos priežiūros sistema garantuoja iš anksto nustatytą sveikatos priežiūros paslaugų paketą, kuris prieinamas visiems šalies gyventojams. Tačiau tokios sistemos, pagrįstos nemokamų paslaugų teikimu, susiduria su finansiniais sunkumais. Siekdamos išvengti finansinių sunkumų, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios organizacijos savo veiklą ir jos apimtis planuoja griežtai pagal gaunamas biudžetines lėšas. Sveikatos priežiūros sistemos finansavimas biudžetinėmis lėšomis gerina šių paslaugų prieinamumą, tačiau reikalauja ypač veiksmingos kontrolės sistemos, padedančios užtikrinti efektyvų brangių resursų naudojimą ir sklandų visos sistemos darbą. JAV sveikatos sistema, jos adaptavimas Lietuvos sveikatos rinkai nėra įmanomas dėl visiškai skirtingos sveikatos priežiūros sistemos sandaros. Tačiau akivaizdu, jog Lietuvos sveikatos sistemos finansavimas turėtų būti tobulinamas didinant savanoriško sveikatos draudimo vaidmenį ir sudarant sąlygas sveikatos paslaugoms skirtas lėšas kaupti pagal asmeninį indėlį į sveikatos draudimą. Vertinant sveikatos priežiūros patirtį Prancūzijoje, verta pasimokyti sklandaus sveikatos priežiūros sistemos darbo ir finansavimo. Prancūzijos sistemos adaptavimas yra priimtinesnis Lietuvai, nes ten veikianti sveikatos priežiūros sistema, jos principai yra artimesni mūsų šaliai. Sveikatos sistemos finansavimas biudžetinėmis ir savanoriško sveikatos draudimo lėšomis šioje šalyje veikiančią sistemą pavertė viena patikimiausių ir geriausiai vartotojų lūkesčius atitinkančių sistemų pasaulyje. Akivaizdu, jog Lietuvoje veikianti sistema, kurios finansavimo pagrindas yra valstybės biudžeto lėšos, ilgainiui negalės efektyviai funkcionuoti, nes skiriamos lėšos yra nepakankamos šalies gyventojų sveikatos apsaugos užtikrinimui. Artimiausiu metu turi būti skatinamas savanoriškas sveikatos draudimas, asmeninės atsakomybės už sveikatą ugdymas, nes vykstantys demografiniai pokyčiai, visuomenės senėjimas, įvairių lėtinių ir chroniškų ligų atvejų gausėjimas lemia vis didesnes sveikatos priežiūros sistemos išlaidas, kurių nebus įmanoma finansuoti vien socialinio sveikatos draudimo mokesčiais.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.75.1.1593 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-04-25 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 75, No 1 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |