Socialinės atsakomybės raiška būsimųjų specialistų profesiniuose lūkesčiuose
|
| Title | Socialinės atsakomybės raiška būsimųjų specialistų profesiniuose lūkesčiuose |
| Authors | |
| Abstract | Socialinė atsakomybė yra aktualus šiuolaikinės visuomenės, organizacijų veiklos vertybinis pagrindas. Socialinės atsakomybės tema analizuojama darnaus vystymosi kontekste, kuris apima įvairias dimensijas: teisingumą, gyvenimo gerovę, laisvę, apsisprendimo teisę, atsakomybę už būsimas kartas (Michelsen, Rieckmann, 2008). Psichologai taip pat skiria daug dėmesio asmens socialinės atsakomybės gebėjimų vertinimo instrumentams: asmens atsakingumui (Salkovskis ir kt., 2000, Savchin, 2008), socialinės atsakomybės matavimo metodams (Gough, McClosky, Meehl, 1957; Berkowitz, Lutterman, 1968, McCrae, Costa, 1987). Apie socialinę atsakomybę itin prasminga kalbėti ir ją tirti tokiuose kontekstuose, kuriuose veiklos pagrindas yra bendravimas su žmonėmis. Tokia veikla būdinga ir socialiniams pedagogams, kurie bendrauja su klientais, padeda jiems spręsti iškilusias problemas. Socialiniai pedagogai dirba ne tik vaikų centruose, mokyklose, jaunimo klubuose, vaikų namuose, bet ir su socialiai nuskriaustomis suaugusiųjų grupėmis (prieglobsčio prašytojai, suaugusieji su negalia, narkotikų vartotojai, benamiai, nusikaltėliai ar ištisos bendruomenės), taip pat vyresnių žmonių namuose ir slaugos ligoninėse (Eriksson, 2010). Todėl socialinės atsakomybės ugdymo dimensija yra ypač svarbi rengiant šios srities specialistus. Socialinė atsakomybė traktuojama kaip viena iš liberaliojo ugdymo vertybių, o socialinės atsakomybės ugdymas – kaip liberaliojo ugdymo raiška realizuojant studijas technologiniame universitete (Gudaitytė, Horbačauskienė, 2010). Šiame straipsnyje koncentruojamasi į tai, kaip socialinė atsakomybė atsispindi būsimųjų specialistų profesiniuose lūkesčiuose. Profesinių lūkesčių tyrimas tam tikru aspektu leidžia atskleisti socialinė atsakomybės raiškos prielaidas realioje profesinėje veikloje. Straipsnyje pristatomos teorinės ir empirinės įžvalgos koncentruojasi į būsimojo socialinio pedagogo socialinės atsakomybės raišką. Straipsnyje socialinė atsakomybė traktuojama kaip organizacijos, individo atsakingumas už bet kurį veiksmą, paveikiantį žmones ir aplinką. Socialinės atsakomybės pagrindas – asmeninė ir moralinė atsakomybė: moralinė motyvacija lemia socialinės atsakomybės laipsnį. Straipsnyje diskutuojama ir apie socialinio jautrumo bei socialinės atsakomybės sampratų santykį, akcentuojant, kad socialinis jautrumas apima tiek socialinį įsipareigojimą, tiek ir socialinę reakciją. Socialiai jautri organizacija ne tik paklūsta įstatymams, ne tik reaguoja į visuomenės problemas, numato ateities poreikius ir galimus būdus jiems patenkinti, bendrauja su vyriausybe, siekdama socialiai teisingų įstatymų, bet ir aktyviai ieško socialinių problemų sprendimo. Toks organizacijos elgesys atspindi tikrąją ir plačiausią socialinės atsakomybės prasmę. Straipsnyje pristatomi empirinio tyrimo, kuriuos buvo siekta ištirti socialinės atsakomybės raišką būsimųjų socialinių pedagogų lūkesčių kontekste. Tyrimas vyko Kauno technologijos universitete ir Lietuvos edukologijos universitete. Šie universitetai pasirinkti tikintis susidaryti išsamesnį tiriamojo reiškinio vaizdą: tai yra skirtingų Lietuvos miestų aukštosios mokyklos, kuriose realizuojama socialinės pedagogikos studijų programa ir tik šiose aukštosiose mokyklose yra socialinės pedagogikos doktorantūros. Tyrimas buvo atliktas naudojant klausimyną, kuris skirtas vertinti socialinę asmenybės atsakomybę (SRS-37, Kovalchuk, 2010), taip pat instrumentas grindžiamas kontrolės lokuso teorija (Rotter, 1966), Schwartz (1968) padarinių suvokimo koncepcija, Salkovskis, Wroe, Gledhill, Morrison, Forrester, Richards ir kt. atsakomybės požiūrių skale (2000), Kohlberg (1964) ir kt. teoriniais teiginiais. Apklausos raštu rezultatai analizuoti remiantis šiomis skalėmis: pilietinis sąmoningumas ir viešasis interesas; savo veiksmų pasekmių refleksija; altruizmas; pagarba įstatymams; moralinis sąmoningumas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad būsimųjų profesionalų pilietinio sąmoningumo turinys susijęs su darbine veikla, tiriamieji atskleidė savo veiksmų pasekmių supratimą; teigiamą požiūrį į darbų saugą, pripažįsta vidinių socialinės atsakomybės instrumentų (etikos kodeksų) pripažinimą ir taikymą, nuostatą laikytis etikos principų, asmens sugebėjimą aukoti savo naudą bendros naudos labui. Tyrimas buvo atliktas tik tam tikroje ribotoje imtyje, todėl negalima teigti, kad atskleista socialinės atsakomybės raiška yra būdinga visai būsimųjų profesionalų – socialinių pedagogų – populiacijai, tačiau tyrimo rezultatai leidžia kalbėti apie tam tikras tendencijas. Tolesniuose tyrimuose svarbu įvertinti studijų programų kūrimo bei realizavimo sąsajas su absolventų integracijos į darbo rinką galimybėmis, savanorišku dalyvavimu akademinės bendruomenės veikloje ir iniciatyvose per socialinės atsakomybės ugdymo kontekstą.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.77.3.2767 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-11-15 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 77, No 3 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |