Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: Lietuvos atvejis
|
| Title | Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: Lietuvos atvejis |
| Authors | |
| Abstract | Šiame straipsnyje analizuojama jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką situacija, perėjimo iššūkiai ir problemos. Pasitelkiant teorinius požiūrius ir empirinius radinius, siekiama atskleisti sėkmingos integracijos iš švietimo sistemos į darbo rinką aspektus, pagrindines galimybes ir esminius iššūkius. Jaunimo įsitraukimas į darbo rinką ir sėkmingas užimtumas yra viena iš svarbiausių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Prieš tris dešimtmečius jaunuolio perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką Centrinės ir Rytų Europos šalyse buvo gana aiškus: priklausomai nuo mokymosi rezultatų, kiekvienas jaunas žmogus gaudavo valstybės garantuotą pirmąjį darbą. Tačiau per pastaruosius 20 metų dėl ekonominių, socialinių ir kultūrinių pokyčių jaunimo situacija pasikeitė: jauni žmonės derina studijas ir darbą ar studijų baigimą atideda vėlesniam laikui. Tuo tarpu jaunimo situacija darbo rinkoje yra gana problemiška: jaunimo nedarbo rodikliai didėja, o jaunuoliui susirasti ilgalaikį ir stabilų darbą darosi vis sunkiau, nes darbo rinka iš potencialaus darbuotojo reikalauja darbo patirties, atitinkamos srities žinių ir įgūdžių, ko dažnas jaunuolis, tik pabaigęs studijas aukštojoje mokykloje neturi. Jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką ir jaunimo užimtumo klausimas pastaruosius 30 metų yra Vakarų šalių mokslininkų dėmesio centre. Jaunimo perėjimą į švietimo sistemą ir į darbo rinką nagrinėja Gracey, Kelly (2010); Hodkinson, Sparkes, Hodkinson (1996); Keep, James (2010b); Keep, James (2010); Raffe (2008); Muller, Gangl (2003); Shavit and Müller (1998), Gleeson and Keep (2004); Livingstone (2010) domisi švietimo sistemos kuriamų produktų neatitikimu darbo rinkos lūkesčiams, Green (2009), Howarth, Kenway (2004) domisi situacija darbo rinkoje (laikinais darbais, darbo lankstumu ir pan.). Užsienio šalių moksliniai tyrimai jau prisideda prie jaunimo sėkmingesnės integracijos į darbo rinką ir siekia spręsti jaunimo nedarbo problemą, tuo tarpu Lietuvoje šia problema susirūpinta pastaraisiais metais. Straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos probleminius klausimus: kokie yra jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką pagrindiniai iššūkiai? Kokios įsidarbinimo perspektyvos jaunimui Lietuvoje? Kokia darbo rinkos politika yra vykdoma siekiant pagerinti jaunimo situaciją darbo rinkoje? Kaip vykdomos socialinės politikos priemonės gali pagerinti jauno žmogaus gyvenimo kokybę? Šio straipsnio tikslas yra atskleisti pagrindines galimybes ir esminius iššūkius jaunimui pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką. Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką yra apibrėžiamas kaip dinaminis procesas, jauno žmogaus (15-29 metų) gyvenimo etapas, kai įgijęs kvalifikaciją jaunuolis tampa pilnaverčiu darbo rinkos dalyviu dirbdamas nuolatinį darbą, kuris teikia pasitenkinimą. Atkreipdami dėmesį į jaunimo gyvenimo būdo neatitikimą anksčiau nusistovėjusiai normatyvinei biografijai, mokslininkai atkreipia dėmesį į tris perėjimo etapus: įvykęs perėjimas (kai jaunuolis turi nuolatinį darbą, kuriuo yra patenkintas), perėjimo procesas (kai jaunuolis neturi darbo ar dirba, tačiau neturi darbo sutarties) ir perėjimas dar neprasidėjęs (kai jaunuolis yra ugdymo/si procese). Vokietijoje perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką apima keturis aspektus: individualų, institucinį (švietimo sistemos institucijos), mokymo rinkos (perėjimą iš mokyklos į profesinį parengimą), darbo rinkos (perėjimą iš profesinio mokymosi į darbo rinką). Darbo rinka ir švietimo sistema perėjimo procese yra svarbiausi institutai: švietimo sistema rengia kvalifikuotus specialistus darbo rinkai, o sėkminga jaunimo integracija į darbo rinką gali priklausyti nuo pozityvaus ir konstruktyvaus dialogo tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos. Įvairiapusiai ir išsamiai suvokti perėjimo procesą gali padėti nacionalinio lygmens švietimo sistemos, darbo rinkos, politikos įgyvendinimo specialistai, nuolat susiduriantys su jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką klausimais. Todėl siekiant atskleisti jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką aspektus, Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte,, Jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką: stebėsenos sistemos parengimas“ (TRANSMONITOR) buvo atlikti nacionalinio lygmens darbo rinkos, švietimo, ekonomikos sričių ekspertų pusiau struktūruoti interviu. Kaip atskleidė interviu analizė, jaunimo situacija darbo rinkoje yra išties problemiška. Ekspertų nuomone, jaunimo situacija darbo rinkoje yra sudėtinga ne tik dėl ekonominių sunkumų šalyje ir pasaulyje, bet ir dėl pasirinktų profesijų neatitikimo darbo rinkos poreikiams, jaunų žmonių, baigusių studijas, kompetencijų ir patirties trūkumo. Darbo rinkos tendencijos atskleidžia, jog tam tikrų sričių specialistų trūksta, o tam tikrų sričių – perteklius. Perteklius dažniausiai yra susijęs su socialinių mokslų studijomis, kurias renkasi jaunuoliai kaip lengviau studijuojamas. Biomedicininiai, technologiniai, inžineriniai mokslai yra rečiau pasirenkama studijų kryptis dėl šių mokslų sudėtingumo, mažesnių galimybių suderinti studijas ir darbą. Tačiau būtent šių mokslų diplomas jaunuoliui šiuolaikinėje visuomenėje gali garantuoti nuolatinę darbo vietą. Kitas svarbus veiksnys, kurį atskleidė ekspertų interviu, yra socialinio tinklo svarba jauno žmogaus kelyje tiek renkantis profesiją, tiek ieškant pirmojo nuolatinio darbo baigus studijas. Socialinis tinklas gali būti suprantamas kaip tam tikra socialinio kapitalo forma, apimanti jaunuolio tėvus ir draugus, o turimi socialiniai tinklai jaunuoliui gali būti naudingi patikimais patarimais apie perspektyvias profesijas ir darbo rinkos nišas. Socialinis tinklas, perspektyvi profesija nėra vieninteliai sėkmingos integracijos į darbo rinką mechanizmai. Ekspertai pastebi, jog pirmojo darbo ieškojimuose yra svarbios ir jaunuolio asmeninės savybės: komunikabilumas, iniciatyvumas, noras mokytis ir išmokti. Sparčiai besivystant technologijoms, svarbus jauno žmogaus gebėjimas prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų, gebėjimas greitai išmokti naujų dalykų ir susirasti atsakymus į rūpimus klausimus. Todėl vertinamas jauno žmogaus aktyvus įsitraukimas į neformalią veiklą studijų metų – tai, pasak ekspertų, atskleidžia jauno žmogaus potencialą mokytis, tobulėti, gebėjimą suderinti keletą veiklų. Analizė atskleidė ir jaunimo, esančio rizikos grupėje patirti ilgalaikį nedarbą, situaciją. Darbo rinkos, švietimo sistemos, politikos įgyvendinimo specialistų nuomone, jaunuoliai, baigę tik vidurinę mokyklą ir neįgiję kvalifikacijos bei jaunuoliai, gyvenantys atokiouse regionuose ar kaimo vietovėse, turi mažiau šansų susirasti nuolatinius darbus, kuriais būtų patenkinti. Jaunos merginos ir jaunos mamos taip pat buvo išskiriamos kaip jaunuolių grupė, kuriai lytis ir amžius apriboja sėkmingos integracijos į darbo rinką procesą. Tai susiję su stereotipinėmis darbdavių nuostatomis, jog jaunos moterys greitu laiku taps mamomis, o jaunos mamos yra praradusios reikiamus įgūdžius ir žinias. Ekspertų įžvalgos leidžia teigti, jog jaunimo situacija perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką procese yra sudėtinga ir reikalaujanti įvairių sričių specialistų dėmesio.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.77.3.2768 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-11-15 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 77, No 3 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |