Kaštų ir valdymo apskaita siekiant sumažinti finansinės krizės poveikį universitetų bibliotekoms: Baltijos šalių atvejis
|
| Title | Kaštų ir valdymo apskaita siekiant sumažinti finansinės krizės poveikį universitetų bibliotekoms: Baltijos šalių atvejis |
| Authors | |
| Abstract | Priklausomybė nuo valstybinio finansavimo ir nuo 1980-ųjų metų kylančių publikacijų, elektroninių duomenų bazių prenumeravimo kainos turėjo ir teigiamą, ir neigiamą poveikį bibliotekų ir informaciniam sektoriui. Ribotus ir mažėjančius finansinius išteklius turinčioms bibliotekoms yra sunku teikti paslaugas, ypač susijusias su prenumerata, kuri yra brangi. Kainų infliacijos poveikį, ypač žurnalų kainų atveju, dažnai galima suvaldyti tik mažinant prenumeruojamų žurnalų skaičių; 1990-aisiais taupyti tapo įprasta personalo ir informacinių šaltinių sąskaita. Europoje prasidėjusi finansinė krizė, neaplenkusi Estijos ir kitų Baltijos šalių, apėmė ir universitetų bibliotekas. Bibliotekininkai jaučia spaudimą nedidinti išlaidų arba jas mažinti bei tuo pat metu didinti teikiamų bibliotekos ir informacinių paslaugų skaičių bei kokybę. Nors paklausa viešojo sektoriaus paslaugoms, taip pat ir bibliotekų paslaugoms, padidėjo, globali finansinė ir ekonomikos krizė, pasiekusi Baltijos šalis, privertė sumažinti ir bibliotekų (Estijoje 2006 metais buvo 1 106 bibliotekų, o 2010 metais – 1 022 bibliotekų; Latvijoje 2006 metais buvo 2 035 bibliotekos, o 2010 metais – 1 831 biblioteka; 2006 metų pradžioje Lietuvoje veikė 3 020 bibliotekos, o 2010 metų pabaigoje bibliotekų skaičius sumažėjo iki 2 716), ir bibliotekininkų skaičių (2006 metais Estijos bibliotekose dirbo 2 886, o 2010 – 2 649 bibliotekininkų; 2006 metais Latvijos bibliotekose dirbo 4 946, o 2010 – 4 010 bibliotekininkų; 2006 metų pabaigoje Lietuvos bibliotekose dirbo 6 469, o 2010 metų pabaigoje – 6,232 bibliotekininkai („Lietuvos bibliotekų statistika“ 2006-2010, „Latvijos bibliotekų veiklos rezultatų indikatorių santrauka“ 2003–2007 ir 2008-2010). Pagrindinis kaštų apskaitos taikymo tikslas yra teikti informaciją, kuri leistų priimti vadybinius sprendimus, pvz., biudžeto formavimui, planavimui, naujų paslaugų pagrindimui vadovybei, taip pat personalo politikai įgyvendinti. Kaip teigia Wood (1985), egzistuoja keletas priežasčių, kodėl bibliotekos ne tik lėtai įsisavina kaštų analizę, bet ir intensyviai netaiko nuoseklaus kaštų apskaitos ir vadybos apskaitos principų. Visų pirma, bibliotekos, kurios dažnai yra aptarnaujantys padaliniai ar savarankiškos didesnių organizacijų ar institucijų struktūros (kaip universiteto ar vietos savivaldos), gali nedetalizuoti visų savo kaštų arba nepagrįsti konkrečių programų, remiantis kaštų ir naudos analize ar panašiais metodais. Antroji priežastis yra ta, kad bibliotekos biudžeto skaičiavimas vienoje institucijoje nebus tapatus skaičiavimui kitoje institucijoje, todėl tarpinstitucinius palyginimus atlikti yra sudėtinga ( jei apskritai įmanoma) (Wood, 1985, p. 3 - 4). Yra ir dar viena svarbi priežastis. Kaip teigia McKay (2003, p.1), „bibliotekų ir informacinių operacijų kaštų apskaita ir principai bei metodai, padedantys valdyti bibliotekų paslaugas, yra viena silpniausių sričių bibliotekų vadybos kontekste” (McKay, 2003, p. 1). Nuo antrosios 9-ojo dešimtmečio pusės be specializuotų bibliotekininkams ir informacijos specialistams reikalingų įgūdžių, vis svarbesnės tapo finansinės ir vadybinės žinios. Bibliotekų vadybininkai suprato jų priimamų vadybinių sprendimų ekonominių aspektų svarbą – principus ir įgūdžius, reikalingus planuojant išlaidas bibliotekos ir informacinių paslaugų efektyviai vadybai ir administravimui, kurios iki šiol buvo silpniausia bibliotekų veiklos sritis (Kingma, 1996; McKay, 2003). McKay (2003, p. 3 - 4) dar papildo: „... finansinio ir apskaitos valdymo procese nėra nieko tokio, kas pranoksta informacijos profesionalo, mokančio skaičiuoti, turinčio bazinius darbo su kompiuteriu gebėjimus, naudojančio skaičiuokles ir norinčio įtikinti save, kad apskaitininkai nėra vieninteliai profesionalai, dalyvaujantys finansiniame informacinio padalinio procese, gebėjimus”. Straipsnyje analizuojama naujų apskaitos sistemų diegimo bibliotekose svarba dabartinės ekonominės situacijos kontekste bei bibliotekininkų noras šias sistemas diegti. Jei sistemos jau įdiegtos, yra lengviau susikoncentruoti ties kitu žingsniu – vadybos apskaita, kuri savo ruožtu gali užtikrinti racionalesnį organizacijos veikimą. Šiame straipsnyje naudojami mokslinės literatūros ir dokumentų analizės duomenys. Siūlomi geriausi kaštų ir valdymo apskaitos įsisavinimo metodai. Šiandien bibliotekoms taikomi bendri kaštų skaidrumo ir efektyvaus kaštų valdymo reikalavimai. Kaštų apskaita yra procesas, kurio metu ištekliai priskiriami veikloms, o tada piniginiai kaštai sumuojami, siekiant parodyti veiklų kaštus. Pavyzdžiui, Estijos universitetų bibliotekų tinklui neabejotinai reikia įsisavinti kaštų apskaitos sistemas, kadangi integruotos ir subalansuotos valdymo sistemos trūkumas neleidžia efektyviai stebėti, kaip siekiama tikslų ir komunikuoti atitinkamą informaciją į organizacijos išorę, t.y. suinteresuotiems subjektams: valstybei ir universitetui. Šio straipsnio autorės teigia, kad Estijos universitetų bibliotekos visų pirma turėtų įdiegti laiku ir veiklomis grįstos kaštų apskaitos metodą kaip pilotinį projektą vieno padalinio ar paslaugos aspektu. Tokiu būdu būtų galima nustatyti tikruosius veiksnius, kurie trukdo metodo įdiegimui, ir išteklius, kurių jis pareikalautų, surasti optimalius sprendimus akivaizdžiomis problemoms ir tik tada diegti visaapimančią sistemą organizacijoje. Toms bibliotekoms, kuriose nauji kaštų apskaitos metodai jau įdiegti, yra lengviau susitelkti ties kitu žingsniu – valdymo apskaita, kuri savo ruožtu gali lemti racionalesnę organizacijos veiklą ir padeda įveikti finansinę krizę. Geriausias valdymo apskaitos metodas universitetų bibliotekoms yra sujungti tarptautinius bibliotekų veiklos indikatorius (ISO 11620 : 2008. Informavimas ir dokumentavimas. Bibliotekų veiklos indikatoriai) su laiku ir veiklomis grįstos kaštų apskaitos (TDABC) metodu. Beveik kiekviena viešojo sektoriaus organizacija, taip pat ir bibliotekos, turi vadybinės praktikos tobulinimo potencialą. Nors ir neturėdami buhalterinio, ekonominio išsilavinimo, bibliotekų vadybininkai gali pasinaudoti buhalterine informacija strateginiam planavimui ir sprendimams priimti.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.77.3.2770 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-11-15 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 77, No 3 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |