Mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiškos barjerai pokyčių procese: Lietuvos mokyklų atvejai
|
| Title | Mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiškos barjerai pokyčių procese: Lietuvos mokyklų atvejai |
| Authors | |
| Abstract | Pastaraisiais dešimtmečiais lūkesčiai ir reikalavimai mokyklai bei mokyklų vadovams stipriai pasikeitė. Mokyklos vadovas tampa atsakingas ne tik už mokyklos kaip organizacijos vadybą (veiklos planavimą, organizavimą, valdymą ir kontrolę), bet ir už pozityvaus kaitai mikroklimato puoselėjimą, už mokyklos kaip besimokančios organizacijos kūrimą, už mokinių pasiekimus ir pan. Mokykla veikia nuolat kintančioje aplinkoje – jos veiklai įtaką daro daug vidinių ir išorinių veiksnių. Todėl kiekvienoje mokykloje vyksta epizodiniai, trumpalaikiai arba tęstiniai, ilgalaikiai pokyčiai. Dawson (2003, cituojama Senior, Fleming, 2006), Daft (2008), Yukl (2010) pastebi, kad šiandieninių organizacijų vadovai turi būti pokyčių lyderiai, nes priešingu atveju jų vadovaujamos organizacijos yra pasmerktos išnykti. Lyderiauti pokyčių metu yra viena svarbiausių ir viena sudėtingiausių lyderystės atsakomybių. Kaip pastebi Bass, Riggio (2006), būtent transformacinė lyderystė yra labiausiai tinkama spręsti problemoms, susijusioms su pokyčiais ir transformacijomis. Transformacinė lyderystė – tai lyderystė, kuri augina lyderius organizacijoje ir kryptingai stimuliuoja pokyčius bei inovacijas, įkvėpdama lyderio pasekėjus siekti ypatingų rezultatų, tobulėti ir įsipareigoti organizacijai. Bass, Riggio (2006) pabrėžia, kad transformacinė lyderystė įkvepia pasekėjus kelti savo veiklai didesnius reikalavimus, siekti ambicingesnių tikslų, nebijoti priimti drąsius sprendimus. Transformacinis lyderis, autorių nuomone, skatina pasekėjus intelektualiai tobulėti, atskleisti visus savo turimus gebėjimus ir gabumus, asmeniškai skiria kiekvienam pasekėjui savo dėmesio, padeda, pataria ir moko. Kaip atskleidė Leithwood (1994, cituojama Bush, 2009), Barnett, McCormick (2003), Harris (2001), Harris (2005), Geijsel, Meijers, Wardekker (2007), Leithwood, Jantzi (2010), mokyklos vadovas, veikdamas kaip transformacinis lyderis, kuria mokyklos viziją, tariasi dėl mokyklos veiklos tikslų, puoselėja ir ugdo vertybes, atitinkančias mokyklos misiją, išklauso visų lūkesčius, teikia individualizuotą pagalbą mokyklos bendruomenei, puoselėja gerus santykius tarp visų mokyklos bendruomenės narių. Mokykloje vykstančių pokyčių procese mokyklos vadovo transformacinė lyderystė yra svarbi mokyklos veiklos sėkmės prielaida. Jis, būdamas transformaciniu lyderiu, pokyčio inicijavimo metu skatina visos mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimą, telkia ją bendros vizijos kūrimui, kuria ir puoselėja gerus santykius mokykloje, telkia mokyklos bendruomenę pokyčiams, įkvepia bendrai veiklai, palaiko bei padrąsina visus, ieško mokyklos bendruomenėje naujų lyderių, įgalina juos veikti (Marzano, Waters, McNulty, 2005; Miles, 2005; Graetz, Rimmer, Lawrence, Smith, 2006; Fullan, 2007). Pokyčio įgyvendinimo metu mokyklos vadovas – transformacinis lyderis neleidžia pamiršti bendrų, diskutuojant suformuluotų pokyčio tikslų, ankstesnių susitarimų, asmeniškai įsitraukia į pokyčių įgyvendinimą, savo pavyzdžiu demonstruoja pakitusią elgseną ar diegiamas naujas veiklas, telkia mokyklos bendruomenę komandinei veiklai, skatina nuoširdžią pagalbą vieni kitiems, diskusijas ir refleksijas, skatinančias tobulėti, organizuoja mokymus mokyklos bendruomenei, kurie padeda įgyvendinti suplanuotus pokyčius, įgyti reikiamų naujų žinių ar įgūdžių, sudaro sąlygas augti formaliems ir neformaliems lyderiams mokykloje, įtraukia naujus mokytojus į pokyčio įgyvendinimą (Giacquinta, 2005; Lieberman, Grolnick, 2005; Marzano, Waters, McNulty, 2005; Miles, 2005; Fullan, 2007; Harris, 2010; Lambert, 2011). Pokyčio institucionalizavimo metu mokyklos vadovas – transformacinis lyderis diskutuoja su mokyklos bendruomene apie pasiektus rezultatus ir mokyklos vizijos aktualumą, pastebi geriausias pokyčio praktikas ir jomis remiasi, pripažįsta ir įvertina išskirtinius pasiekimus, suteikia reikalingus išteklius, kad nauja veikla galėtų įsilieti į mokyklos rutiną, teikia pagalbą tiems, kurie dar nėra įvaldę reikiamų naujos praktikos įgūdžių, dalijasi savo lyderyste (Miles, 2005; Graetz, Rimmer, Lawrence, Smith, 2006; Fullan, 2007; Lambert, 2011). Mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiška visose pokyčio vyksmo fazėse gali susidurti su įvairiais barjerais, t. y. veiksniais, slopinančiais mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raišką. Jų nustatymas gali suteikti vertingų įrodymų siekiant labiau suprasti, kodėl vienų mokyklų vadovai reiškiasi kaip transformaciniai lyderiai mokyklose vykstančių pokyčių kontekste, o kiti – ne. Straipsnio tikslas – nustatyti mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiškos barjerus diegiant pokyčius mokykloje. Straipsnyje naudotas mokslinės literatūros analizės metodas. Straipsnyje pristatomas empirinis tyrimas remiasi atvejo studijos metodologine koncepcija, pateikiami duomenys surinkti dokumentų analizės ir pusiau struktūruoto interviu metu. Straipsnį sudaro trys dalys: pirmoje dalyje, remiantis mokslinės literatūros analize, išskiriami mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiškos barjerai atskirose pokyčio fazėse, antrojoje dalyje pristatoma vadovo transformacinės lyderystės raiškos vykstant pokyčiams mokykloje tyrimo metodologija, o trečiojoje dalyje – tyrimo rezultatų analizė. Atlikus empirinį tyrimą galima teigti, kad mokyklos vadovai tiek savo kasdieninėje veikloje, tiek diegdami pokyčius gali veikti kaip transformaciniai lyderiai, tačiau jų lyderystės raiška susiduria su tam tikrais vidiniais ir išoriniais barjerais. Pokyčio inicijavimo fazėje mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiška susiduria su šiais išoriniais barjerais: steigėjo reiškiamas pokyčio nesupratimas; kitų mokyklų neinovatyvumas ir visuomenės nepalankios nuostatos mokyklos atžvilgiu bei tam tikrais vidiniais barjerais: mokytojų pokyčio baimė, skepticizmu, nenoru prisiimti daugiau atsakomybės ir keistis patiems; mokinių abejingumu; tėvų reiškiamu pokyčio nesupratimu. Pokyčio įgyvendinimo fazėje mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiška susiduria su išoriniais barjerais: steigėjo nesidomėjimas mokykloje vykstančiu pokyčiu, išorinės mokyklos aplinkos nepalankumas pokyčiui bei vidiniais barjerais: mokytojų asmeninės nuostatos ir sustabarėjimas; mokytojų neigiamos nuostatos, susijusios su pokyčiu; nepagrįstos tėvų baimės. Pokyčio institucionalizavimo metu mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiška susiduria su šiais išoriniais barjerais: mokyklų finansavimo mechanizmų netobulumas; mažas išorinių institucijų palaikymas; konkurencinių mokyklų neigiama įtaka bei konkrečiais vidiniais barjerais: mokytojų nusivylimu, kad jiems nepavyksta; mokytojų nenorėjimu veikti kitaip. Palyginus mokslinėje literatūroje išskirtus ir empirinius išorinius mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiškos barjerus, galima teigti, kad tirtų mokyklų atveju mokyklų vadovai – transformaciniai lyderiai - vykdydami pokyčius mokyklose nesusidūrė su išoriniais barjerais, susijusiais su nacionaline švietimo politika ar mokyklos veiklos teisiniu reglamentavimu, tačiau įvardino papildomus išorinius barjerus: nepalankios visuomenės nuostatos mokyklos atžvilgiu, išorinės aplinkos nepalankumas pokyčiams ir kitų mokyklų neinovatyvumas bei jų daroma neigiama įtaka. Palyginus mokslinėje literatūroje pagalba išskirtus ir empirinius vidinius mokyklos vadovo transformacinės lyderystės raiškos barjerus, galima teigti, kad tirtų mokyklų atveju mokyklų vadovai – transformaciniai lyderiai - vykdydami pokyčius mokyklose nesusidūrė su vidiniais barjerais, susijusiais su skirtingų mokyklos bendruomenės narių interesų konfliktu, pasitikėjimo vieni kitais ir kompetencijos reflektuoti savo veiklą trūkumu, organizacinio mokymosi trūkumu. Tačiau naujų vidinių barjerų, kurie nebūtų išskirti remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, taip pat neįvardino.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.77.3.2771 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-11-15 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 77, No 3 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |