Pasitikėjimo vystymas žinioms imlių įmonių tarporganizaciniuose santykiuose
|
| Title | Pasitikėjimo vystymas žinioms imlių įmonių tarporganizaciniuose santykiuose |
| Authors | |
| Abstract | Pasitikėjimo svarba ypatingai išryškėja žinių kontekste, t.y. kuriant žinias ir jomis dalijantis su kitomis organizacijomis. Dažnai pasitikėjimas yra įvardijamas kaip „socialiniai klijai“, įgalinantys žinių sandorius, kurie savo pobūdžiu yra kartu vertingas, bet neapčiuopiamas ekonominis išteklius. Dauguma tyrimų pasitikėjimo tematikoje koncentruojasi į apčiuopiamus ekonominius sandorius (Child, Faulkner, 1998; Williamson, 2009; Dyer, Chu, 2009), visgi trūksta tyrimų analizuojančių pasitikėjimo vystymą žinioms imlių įmonių kontekste. Todėl šiame straipsnyje sprendžiama problema: kokie veiksniai lemia pasitikėjimo formavimąsi žinioms imlių įmonių tarporganizaciniuose santykiuose? Ši problema aktuali ir Lietuvai, nes nemažai mokslinių tyrimų (Pučėtaitė, Lamsa, Novelskaitė, 2010; Imbrasaitė, 2011; Bartuškaitė, Žilys, 2011; Wroe, Allen, Birch, 2012) Lietuvą charakterizuoja kaip žemo pasitikėjimo aplinką. Savo ruožtu tai byloja apie iššūkius tarporganizaciniam, žinioms imlių įmonių bendradarbiavimui. Pirmojoje straipsnio dalyje teoriškai pagrindžiami bei struktūrizuojami pagrindiniai veiksniai, lemiantys pasitikėjimo vystymą tarporganizaciniuose santykiuose. Antroji straipsnio dalis skirta teoriniam modeliui ir metodologiniams tyrimo aspektams. Trečiojoje dalyje pristatomi empirinio tyrimo duomenys bei aptariamos žinioms imlių įmonių tarporganizacinio pasitikėjimo vystymo prielaidos žemo pasitikėjimo aplinkoje. Nguyen and Rose (2009) išskiria keturias pasitikėjimo vystymo strategijas, grindžiamas skirtingo pobūdžio veiksniais: rėmimasis formaliosiomis institucijomis (t.y. pasitikėjimo vystymas formaliųjų taisyklių pagrindu), naudojimasis socialiniais tinklais (t.y. pasitikėjimo vystymas per socialinių/tinklo normų stiprinimą), asmeninių ryšių sukūrimas (t.y. pasitikėjimo vystymas per tarpasmeninių ryšių stiprinimą) bei dalijimasis verslo informacija ir žiniomis (t.y. pasitikėjimo vystymas per profesinių santykių stiprinimą, pvz., dalinimąsi profesinėmis žiniomis). Straipsnio autoriai šią tipologiją siūlo papildyti dar viena grupe – edukaciniais veiksniais, t.y. pasitikėjimu grįstų santykių stiprinimas per bendrus mokymus ir švietimą. Atsakant į tyrimo probleminį klausimą, buvo atliktas pilotinis keturiolikos technologinių įmonių (23 respondentai), veikiančių mokslo ir technologijų parke „Technopolis“, tyrimas. Tyrimo rezultatai parodė, jog esminė prielaida, sąlygojanti pasitikėjimą partneriu, yra jo asmeninės savybės,pavyzdžiui, sąžiningumas, atvirumas, integralumas. Kitos ne mažiau svarbios prielaidos pasitikėjimui yra partnerio profesinės žinios ir kompetencija, partnerio gebėjimas laikytis profesinio konfidencialumo, aiškus abipusių įsipareigojimų fiksavimas kontrakte, teigiama ankstesnio bendradarbiavimo patirtis, teisinės aplinkos patikimumas bei aiški intelektinės nuosavybės apsauga. Respondentams nebuvo skirtumo tarp pasitikėjimo, kurį jaučia partneriams ekonominiuose sandoriuose ir pasitikėjimo žinių mainuose. Daugeliu atvejų tos pačios pasitikėjimo prielaidos buvo įvertintos kaip esančios vienodai svarbios tiek keičiantis žiniomis, tiek ir paprastesniuose tiekėjo-pirkėjo sandoriuose. Visgi tam tikrais atvejais galima pastebėti, jog kai kurios prielaidos yra svarbesnės, kai yra keičiamasi vertingomis žiniomis, t.y. intelektinės nuosavybės apsauga, partnerio profesinės žinios ir kompetencija, asmeniniai bruožai bei panašios abiejų partnerių vertybės, požiūriai. Taip pat pastebima, kad tam tikros prielaidos yra svarbesnės pasitikėjimui tiekėjo-pirkėjo santykių kontekste, t.y. partnerio organizaciniai gebėjimai, aiškus abipusių įsipareigojimų fiksavimas kontrakte, partnerio suvokimas, kad apgauti jam nenaudinga, parterio suinteresuotumas bendra veikla ir jos abipuse ilgalaike nauda. Tyrimo rezultatai paremia Jucevičiaus (2009) iškeltą hipotezę, kad tiekėjo-pirkėjo santykiuose dominuoja išskaičiavimu arba kontraktu grįstas pasitikėjimas, tuo tarpu žinių partnerystėse – kompetencija grįstas (t.y. panašus turimų žinių lygis) ir identitetu grįstas pasitikėjimas (t.y. bendros vertybės). Žinioms imlios įmonės jaučiasi labiau pažeidžiamos ekonominiuose santykiuose (pvz., terminų nesilaikymas), nei kad žinių partnerystėse (pvz., svarbios informacijos nutekinimas). Šiek tiek netikėta yra tai, kad įvairaus pobūdžio rizikos dažniau pasireiškia tiekėjo-pirkėjo santykiuose, o ne žinių mainuose. Visgi tyrimo rezultatai leidžia pastebėti, kad žinioms imlios įmonės bendrai pasižymi aukštu tarporganizaciniu pasitikėjimu, tačiau tuo pat metu akcentuoja asmeninių ir profesinių partnerio charakteristikų svarbą, paremtu aiškiu abipusių įsipareigojimų fiksavimu sutartyje. Respondentai yra linkę tikėti, kad partneris žino ir atsižvelgia į jų svarbiausius interesus; jie taip pat jaučiasi saugūs dalindamiesi su partneriais verslo informacija. Respondentai jaustųsi išduoti, jeigu partneris nuspręstų su jais nebebendrauti vien dėl ekonominių priežasčių; manoma, kad su verslo partneriu yra svarbu palaikyti ne tik gerus profesinius, tačiau ir asmeninius santykius. Respondentai yra labiau pozityvūs arba turi neutralią nuomonę, kalbant apie asmeninių ryšių vaidmenį verslo santykiuose. Tai byloja, jog pasitikėjimas žinioms imlių įmonių verslo santykiuose pirmiausia yra grindžiamas profesinėmis žiniomis ir kompetencija, moralinėmis partnerio savybėmis, abipusiu suinteresuotumu bendra veikla ir sutartyje fiksuojamais įsipareigojimais. Asmeninės draugystės vaidiną svarbų, tačiau antraeilį vaidmenį verslo santykiuose. Dauguma respondentų pasitikėjimą yra linkę traktuoti pirmiausia kaip moralinio pobūdžio problemą, kuri grindžiama asmeninėmis partnerio savybėmis. Remiantis tyrimo duomenimis galima daryti išvadą, kad pasitikėjimo vystymo strategijos tarporganizaciniu ir visuomenės lygmenimis gali būti orientuotos į skirtingų veiksnių grupių stiprinimą. Profesiniai ir asmeninio pobūdžio veiksniai vaidina esminį vaidmenį kuriant pasitikėjimą tarporganizaciniuose žinioms imlių įmonių santykiuose. Tuo tarpu instituciniai ir edukaciniai veiksniai yra kertinis akmuo skatinant pasitikėjimą visuomenės lygiu.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.78.4.3230 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-01-17 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 78, No 4 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |