Jaunimo ir jaunų suaugusiųjų pasitenkinimo darbu veiksniai Lietuvoje
|
| Title | Jaunimo ir jaunų suaugusiųjų pasitenkinimo darbu veiksniai Lietuvoje |
| Authors | |
| Abstract | Mokslinėje literatūroje pasitenkinimas darbu įvardijamas kaip ,,subalansuota/nesubalansuota reikalavimų, aspiracijų ir subjektyvaus galimybių realizuoti šias aspiracijas suvokimo būsena. Ši būsena reikšminga ne tik pati savaime, bet ir kaip vidinė elgesio paskata” (Tureikytė, 1999). Pasitenkinimas darbu veikia bendrą asmens pasitenkinimą gyvenimu. Kaip teigia Iverson ir Maguire (2000), individo pasitenkinimas viena gyvenimo sritimi (pvz., darbu), persikelia ir į kitas jo gyvenimo sritis. Taigi pasitenkinimas darbu, kurį lemia ne vien objektyvios darbo sąlygos (atlyginimas, einamos pareigos, darbo kolektyvo darna, patogus darbo laikas ir pan.), bet ir subjektyvūs veiksniai - pavyzdžiui, su darbu susiję lūkesčiai ir vertybės, yra vienas iš esminių asmeninės laimės bei pasitenkinimo gyvenimu apskritai veiksnių (Savicka, 2000). Teigiama, kad pasitenkinimas darbu labiau įtakoja pasitenkinimą gyvenimu ar nedarbinį pasitenkinimą, nei atvirkščiai (Iverson, Maguire, 2000). Pasitenkinimas darbu yra universalus atskirų darbuotojų ar darbo grupių pačių įvairiausių poelgių aiškinimo bei interpretacijos kriterijus. Pasitenkinimas darbu kartais traktuojamas kaip integrali charakteristika, susidedanti iš to, kaip darbuotojas vertina savo pasitenkinimą atskirais darbinės situacijos aspektais. Veiksniai, įtakojantys pasitenkinimą darbu, įvairialypiai: darbuotojo reikalavimų darbo turinio ir sąlygų atžvilgiu lygmuo, objektyvi darbo sąlygų būsena ir jų adekvatumas subjektyviam vertinimui, asmeninių subjekto pastangų, siekiant norimų darbo sąlygų, ir galimybės veikti tas sąlygas. Tarp veiksnių, įtakojančių pasitenkinimą darbu galima išskirti: 1) objektyvias darbinės veiklos charakteristikas (darbo turinys ir sąlygos) ir 2) subjektyvios suvokimo ir pergyvenimo ypatybės (darbuotojo pretenzijos ir reikalavimai), darbuotojo kvalifikacija ir išsilavinimas, darbinės veiklos stažas, darbinio ciklo etapai (galutinio darbo proceso rezultato pasiekimo procese galima išskirti pradinį, vidurinį ir galutinį etapus ir pan.), informuotumas, tam tikra materialinė ar moralinė darbo motyvacija (suteikianti darbui reikšmę), administracinis organizacijos režimas, lūkesčiai (jų buvimas ar nebuvimas, atitikimas tikrovei arba neatitikimas), oficialus ir realus dėmesys darbo problemoms, bendra nuomonė (grupės palaikymas arba nepalaikymas) (Savicka, 2000). Pasitenkinimas darbu nėra visiškai individualistinė sąvoka. Anot Blauner (cit. Watson, 1995), svarbūs yra šie socialiniai veiksniai: 1) užsiėmimo reliatyvaus prestižo svarba; 2) nepriklausomybės ir darbo sąlygų kontroliavimo laipsnis – apimantis laisvę nuo hierarchinės kontrolės; 3) laisvė judėti, galimybė reguliuoti darbo tempą bei disponuoti savo laiku; 4) laipsnis, kuriuo kartu dirbantys žmonės dalijasi nedarbine veikla. Parker (1983) nurodo tam tikrus veiksnius, galinčius būti nepasitenkinimo darbu priežastimi: 1) pasikartojančių darbų darymas; 2) kai atliekama tik maža darbo dalis; 3) beprasmių užduočių atlikimas; 4) nesaugumo jausmas; 5) kai yra pernelyg griežtai prižiūrima. Požiūriui į darbą bei pasitenkinimui darbu reikšmingos šios savybės (Giddens, 2005): 1) pinigai – darbo apmokėjimas, atlyginimas, kaip vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių, leidžiančių tenkinti savo reikmes; 2) aktyvumas – profesinė veikla duoda pagrindą įgyti bei realizuoti žinias, įgūdžius ir gebėjimus; 3) įvairovė – užimtumas sudaro kitokias nei buityje situacijas bei suteikia pasitenkinimą dėl įvairių pareigų vykdymo; 4) laiko struktūra – darbo ritmas, įgalinantis pagal jį organizuoti kitą laiką bei kasdienių darbų kryptingumą; 5) socialiniai ryšiai – darbo aplinka išplečia pažinčių ratą bei suteikia galimybę dalyvauti bendroje veikloje su kitais žmonėmis; 6) asmens identitetas – susijęs su tam tikru stabiliu socialinio identiteto jausmu, savigarba, savęs vertinimu ir užimtumo suteikiamu pasitenkinimu savo asmeniniais gebėjimais. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame Nacionalinės mokslo programos projekte ,,Jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialinė atskirtis ir gyvenimo sąlygos: monitoringo sistemos sukūrimas“ 2011 m. buvo atliktas 16-40 m. jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialinės atskirties rizikos bei gyvenimo sąlygų tyrimas. Iš apklausos duomenų matricos buvo atrinkti kintamieji, atspindintys darbo aplinką, buvo sudarytos skalės, kurios iš viso rėmėsi 45 pirminiais kintamaisiais. Pagrindinė šiame straipsnyje laikytina (ne)pasitenkinimo darbu skalė (Nitem=13), susidedanti iš 3 poskalių. Kitos skalės atspindi šiuos darbo aspektus: darbo sąlygos, atsiskaitymas už darbą, profsąjungos aktyvumas, sunkios/varginančios darbo sąlygos. Visos skalės suformuoja teoriškai prasmingą interkoreliacinę matricą. Sudarytų skalių Cronbach alfa koeficiento reikšmės svyruoja nuo 0.75 iki 0.92. Suformavus ir patikrinus skalių kokybę, analizė vyko dviem kryptimis: 1) naudojant t-testą ir vienfaktorinę dispersinę analizę - buvo ieškoma sociodemografinių kintamųjų[1] poveikio minėtiems darbo aplinkos kintamiesiems 2) iš apklausos tyrimo duomenų matricos buvo sudarytos naujos psichometrinės skalės, atspindinčios šiuos dalykus: a) subjektyvų laimės pojūtį ir pasitenkinimą gyvenimu (Nitem=17); b) socialinio protesto potencialą (Nitem=13); c) emigracines nuostatas ir ketinimus (Nitem=10); d) suicidines nuostatas (Nitem=18);. Visos keturios sudarytos skalės pasižymi aukšta kokybe (tikrinta taikant faktorinę validaciją ir kontroliuojant vidinę konsistenciją). Buvo iškelta darbinė hipotezė, jog bendras (ne)pasitenkinimas darbu, atspindėtas skalėje „(ne)pasitenkinimas darbu“, gali turėti poveikį minėtoms 4 skalėms – pasitenkinimui gyvenimu, socialinio protesto potencialui, emigracinėms ir suicidinėms nuostatoms. Hipotezei tikrinti taikyta kelių pakopų statistinės analizės strategija. Atlikus tyrimo duomenų analizę, paaiškėjo, kad aukštąjį mokslą (kolegiją ar universitetą) baigę sąlyginai rečiau dirba sudėtingomis sąlygomis (naktinis darbas, viršvalandžiai etc.) (ANOVA, F=10,5; df=3; 447; 450; p=0,000). Pavyzdžiui, profesines mokyklas baigusių atitinkamas įvertis nukrypsta per 0,30 standartinio nuokrypio, o aukštąsias baigusių - per 0,15 punkto. Skirtumai tarp kraštutinių grupių siekia 0,4 standartinio nuokrypio. Su nekorektišku elgesiu darbe sąlyginai dažniau susiduria žemesnį išsilavinimą turintys asmenys (ANOVA, F=2;63 df=3; 416; 419; p=0,05 ir F=5;33 df=3; 446; 449; p=0,001). Iškelta hipotezė, jog bendras nepasitenkinimas darbine veikla gali turėti įtakos subjektyviam laimės pojūčiui ir pasitenkinimui gyvenimu, socialinio protesto, emigracinėms, suicidinėms nuostatoms, pasitvirtino. Kuo didesnis nepasitenkinimas darbine veikla, tuo psichologiškai ir socialiai sąlyginai nepalankiau išreikšti visi 4 minėti kintamieji. [1] Visi skaičiavimai buvo dubliuojami ir neparametriniais metodais (Mann Whitney ir Kruskal Wallis).DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.78.4.3232 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-01-17 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 78, No 4 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |