Samprotavimai apie informatikos mokymo turinį pradedantiesiems
|
| Title | Samprotavimai apie informatikos mokymo turinį pradedantiesiems |
| Authors | |
| Abstract | Straipsnyje nagrinėjamas informatikos (informacinių technologijų) mokymas pradedantiesiems. Apie informatikos indėlį į bendrąjį ugdymą diskutuojama nuo pat informatikos atsiradimo bendrojo ugdymo mokyklose pradžios (kaip integruoto arba savarankiško mokomojo dalyko), tačiau šis klausimas iki šiol lieka atviras. Daugelis mokslininkų sutinka, kad algoritmai ir programavimas yra esminiai informatikos mokymo konceptai. Mažiau sutarimo esama dėl kitų konceptų, kurie turėtų būti įtraukiami į informatikos bendrąją programą, ir pusiausvyros tarp informatikos teorinių pagrindų ir taikymo lygmenų radimo. Informatika įvairių šalių mokyklose atsirado 20 a. devintojo dešimtmečio pradžioje. Informatikos mokymo mokykloje vystymuisi darė įtaką nuolatinė programinės įrangos, aparatinės įrangos kaita, šalių tradicijos. Rytų Europos šalys, turinčios akademinio mokymo tradicijas, įvedė informatiką kaip atskirą privalomą arba iš dalies privalomą dalyką (Baltarusija, Bulgarija, Čekija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Rusija, Slovakija, Vengrija, Vokietija). Per daugiau kaip 20 metų informatikos mokyme matėsi postūmis nuo programavimo ir kompiuterių sandaros mokymo link informacinių technologijų taikymo. Kai kurios šalys (tarp jų ir Lietuva) net pervadino informatikos dalyką į „informacines technologijas“. Tačiau besimokantieji turėtų įgyti ir kompiuterio naudojimo įgūdžių ir supratimo, kaip kompiuteris veikia. Sutarimo dėl informatikos konceptų, kurių reikėtų mokyti pradedančiuosius, tarptautiniu lygiu nėra. Bendras modelis informatikos mokymui galėtų padėti pasiekti geresnių informatikos bendojo ugdymo rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Todėl šiame straipsnyje analizuojami ir sisteminami informatikos konceptai, kuriuos reikėtų įtraukti į pradedančiųjų informatikos mokymo programą. Remiamasi mokslinėmis publikacijomis, aprašančiomis įvairių valstybių informatikos mokymo patirtį, oficialiais dokumentais, turima prieš daugiau kaip trisdešimt metų susiformavusios informatikos mokymo tyrėjų grupės, esančios Matematikos ir informatikos institute (Vilniaus universitetas) tyrimų patirtimi. Analizuojamos tokios tarptautinės informatikos mokymo programos kaip UNESCO/IFIP, ACM K-12, Vokietijos programa „The German Society for Informatics GI“, Austrijos mokymo programa, tarptautinių informacinių technologijų konkursų konceptai ir kt. Apibendrinant tarptautiniuose šaltiniuose rekomenduojamus konceptus ir temas, siūloma į informatikos turinį pradedantiesiems įtraukti tokias pagrindines 7 temas (konceptus), kaip 1) informacija ir duomenys, 2) programavimas, 3) modeliavimas ir baigtiniai automatai, 4) kompiuterinė logika, 5) struktūros ir šablonai, 6) kompiuterių sistemos ir tinklai, 7) visuomenė ir informatika. Pateikiami ir aptariami Lietuvos mokytojų nuomonių apie informatikos mokymo mokykloje temas tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 115 respondentų iš visos šalies – informacinių technogolijų mokytojai, dirbantys su 5–12 klasių mokinais. Iš mokytojų nuomonių paaiškėjo, kad svarbiausiomis informacinių technologijų dalyko temomis mokyklose jie laiko informaciją ir duomenis, tekstų apdorojimą, duomenų apdorojimą skaičiuokle, komunikacines technologijas, kompiuterių tinklus ir sistemas. Nepaisant to, kad Lietuvoje turime stiprias programavimo mokymo tradicijas, tik 27% mokytojų mano, kad ši informatikos mokymo sritis yra svarbi, ir 35% mano, kad ši sritis yra vidutiniškai svarbi. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad viena vertus programavimas mokiniams atrodo sudėtingas ir nuobodus, o kita vertus patys mokytojai nesijaučia stiprūs programavime (dėl aukščiau minėtos tendencijos informatikos mokyme labiau kreipti dėmesį į informacinių technologijų taikymo aspektus, dominavusios paskutinį dešimtmetį). Pastebėta, kad mokytojų atsakymuose atsispindi dabartinės informatikos mokymo programos ir turimos metodinės medžiagos konkrečioms temoms įtaka. Siūloma informatikos mokymo turinio harmonizavimo transnacionaliniu lygiu schema. Tai spiralinis procesas, kurio metu tyrėjai, švietimo specialistai, bendradabiaudami su patyrusiais mokytojais, turėtų apgalvoti ir pasirinkti svarbius informatikos konceptus (temas). Tolesni žingsniai – parengti priemones ir metodinę medžiaga mokytojams ir besimokantiesiems, sukurti pavyzdžius, apmokyti mokytojus, identifikuoti gerąją patirtį. Stebėsenos ir tyrimų procesai turėtų parodyti, ar pasirinkti konceptai (temos) ir parengtos priemonės pasiteisina. Remiantis tyrimų rezultatais, pradiniai žingsniai koreguojami siekiant patobulinti visą procesą.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.78.4.3233 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-01-17 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 78, No 4 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |