Objektyvusis gyvenimo kokybės matavimas: Lietuvos savivaldybių atvejis
|
| Title | Objektyvusis gyvenimo kokybės matavimas: Lietuvos savivaldybių atvejis |
| Authors | |
| Abstract | Gyvenimo kokybės matavimai, pasirenkant tam tikras indikatorių grupes, nėra naujas reiškinys. Tam naudojamos įvairios prieigos, kurios skirtinguose tyrimuose atskleidžia skirtingą gyvenimo kokybės koncepcijos supratimą ir nevienodai paaiškina ją sudarančių elementų svarbą (Noll, 2002). Marans ir Stimson (2011a) teigimu, yra labai daug literatūros, kurioje analizuojama gyvenimo kokybė ir jos matavimai, tačiau nėra vieno modelio ar visaapimančio matavimų rinkinio, kuris būtų priimtinas daugumai tyrėjų ir politikų. Todėl labai daug diskutuojama, kaip vis dėlto pamatuoti gyvenimo kokybę kasdieniame gyvenime. Ankstesnė konceptualioji mokslinės literatūros analizė (Rybakovas, 2011) parodė, jog bendroji gyvenimo kokybės matavimų sistema nėra reikalinga ir konceptualiai netgi neįmanoma tokios išvystyti. Kiekviena socialinė ekonominė sistema turi turėti jos kontekstui taikomą matavimo instrumentą, pabrėžiantį individualias, ne bendrines, tos socialinės ekonominės sistemos charakteristikas. Straipsnio tikslas – atskleisti empirinius objektyviai matuojamos gyvenimo kokybės Lietuvos savivaldybių vietos lygmenyje profilius. Straipsnyje pristatomi tyrimo, kurio metu pagal parinktą indikatorių sąrašą matuojama gyvenimo kokybė Lietuvos savivaldybėse, rezultatai. Antriniai tyrimo duomenys renkami iš Lietuvos statistikos departamento pateikiamų duomenų. Naudojami 2011 metų duomenys. Indikatoriai parenkami taip, kad atitiktų konceptualųjį gyvenimo kokybės modelį, integruojantį tris esmines gyvenimo kokybės sudedamąsias (materialiąją, socialinę emocinę, fizinę produktyviąją gyvenimo kokybę). Matuojami tik objektyvieji (t.y. stebimi socialinėje ekonominėje vietos teritorijos aplinkoje) šių gyvenimo kokybės sudedamųjų aspektai. Mokslinėje literatūroje sutariama, kad gyvenimo kokybė žmogaus gyvenimo konkrečioje vietoje (t.y. lokalioje aplinkoje) aspektu yra apibrėžiama objektyviosiomis tos vietovės socialinėmis, ekonominėmis ir gamtinės aplinkos charakteristikomis, kartu analizuojant ir individualius, subjektyvius žmogaus gyvenimo kokybės, siejamos su gyvenamąja teritorija, vertinimus. Tam, kad būtų galima suprasti gyvenimo kokybę konkrečiame vietos lygmenyje, pavyzdžiui, mieste, savivaldybėje ar regione, remiantis Marans ir Stimson (2011a), naudojantis indikatorių rinkiniu, turi būti matuojamos vietos lygmens sąlygos; stebimi tų sąlygų pokyčiai, siekiant įvertinti ar nustatyti, ar jos pasikeitė ir kaip pasikeitė; nustatoma, ar ir kiek minėtos sąlygos pagerėjo ar pablogėjo. Tai apima ir įvertinimą, kokį poveikį daro skirtingos viešosios ir privačios intervencijos, siekiančios pagerinti sąlygas. Šis tyrimas yra nukreiptas į pirminį tikslą – išmatuoti sąlygas dabartiniu momentu. Indikatorių rinkinys, kuriuo siekiama išmatuoti gyvenimo kokybę vietos lygmenyje, apima platų vietinių gyvenimo sąlygų spektrą. Vietos lygmuo arba bendruomenės gyvenamoji vieta susideda iš gyventojų ir organizacijų, reikalingų gyventojų poreikiams patenkinti. Detalizuojant vietos lygmens viešąją infrastruktūrą, reikia paminėti tokias jos sudėtines dalis (Briggs, 2009; Bagdonienė, Langvinienė, Hopenienė, 2009): gyvenamasis, komercinis, pramoninis ir administracinis funkciniai elementai, rekreacijos ir socializacijos elementai, kelių, kitų transporto rūšių ir komunikacijos sistemos, viešųjų ir komunalinių paslaugų infrastruktūra, apimanti vandens, elektros ir šilumos energijos tiekimą, taip pat sanitarines paslaugas. Visi šie ir galimai keletas kitų elementų yra svarbūs matuojant objektyviąją gyvenimo kokybę vietos lygmenyje. Atsižvelgiant į konceptualųjį modelį, empirinių duomenų paieška buvo vykdoma Lietuvos statistikos departamento Rodiklių duomenų bazėje. Buvo išskirti 39 indikatoriai, turintys privalomą požymį – duomenys pateikiami savivaldybės lygmenyje. 10 indikatorių matuoja materialiąją gyvenimo kokybę, priklausančią nuo vietos lygmens sąlygų. 15 indikatorių skirti matuoti sugyvenimo bendruomenėje socialiniam naudingumui, t.y. objektyviąją socialinę emocinę gyvenimo kokybę. Likusieji 14 indikatorių skirti matuoti asmeniniams įgūdžiams ir gebėjimams, parodantiems objektyvią fizinę ir su produktyvumu susijusią gyvenimo kokybę vietos lygmenyje. Jei Statistikos departamento bazėje pateikti rodikliai išmatuoti tik absoliučiomis reikšmėmis, indikatorių reikšmės naudotos tyrime buvo perskaičiuotos vienam gyventojui, atsižvelgiant į vidutinį atitinkamų metų gyventojų skaičių (pavyzdžiui, LR Statistikos departamento duomenimis yra pateikiama absoliuti savivaldybių biudžeto išlaidų reikšmė, išreikšta litais, todėl, siekiant tarpusavyje palyginti objektyviuosius rodiklius, ši reikšmė perskaičiuota vienam gyventojui). Santykinės rodiklių reikšmės yra palyginamos su visos Lietuvos vidutine atitinkamo rodiklio reikšmėmis, taip gaunama indeksuota reikšmė, kuri išreiškiama kaip skirtumas nuo 0. Mažesnės už nulį reikšmės rodo, kad konkrečios savivaldybės reikšmė Lietuvos vidurkio nesiekia, didesnė – viršija atitinkama apimtimi, proc. Laikomasi konceptualios nuostatos, kad apskaičiuojant apibendrinto indekso reikšmes, rodikliams suteikiamas lyginamasis svoris (arba tikėtina sąlyginė jų svarba įtakojant gyvenimo kokybę vietos lygmenyje), nustatomas tolygiai naudojamų indikatorių skaičiui, tai yra, remiantis nuostata, kad visi naudojami rodikliai ir atitinkami jais vertinami veiksniai yra vienodai svarbūs vietos gyventojams, jų suvokiamos gyvenimo kokybės prasme. Tai reiškia, kad skaičiuojant indekso reikšmę, turi būti randamas visų naudojamų rodiklių indeksuotų reikšmių vidurkis. Objektyviai gyvenimo kokybei Lietuvos savivaldybėse išmatuoti buvo sudaryti trys indeksai ir atitinkami reitingai. Pirmasis indeksas agreguoja objektyviai matuojamos materialiosios gyvenimo kokybės indikatorius, apimančius savivaldybių biudžeto pajamas, išlaidas paslaugoms, ekonomikai, būstams ir komunaliniam ūkiui bei kitus straipsnyje pateikiamus indikatorius. Antrasis indeksas skirtas įvertinti asmeninius įgūdžius ir gebėjimus, t.y. objektyviai matuojamą fizinę ir su produktyvumu susijusią gyvenimo kokybę. Jame apibendrinami tokie indikatoriai, kaip savivaldybių biudžeto išlaidos sveikatai, sveikatos priežiūros specialistų skaičius, lovų ligoninėse skaičius, gimstamumas ir kiti su žmonių sveikata ir jų darbo produktyvumu susiję indikatoriai. Trečiasis indeksas skirtas įvertinti objektyviąją socialinę emocinę gyvenimo kokybę. Jis apima tokius indikatorius, kaip savivaldybių biudžeto išlaidos kultūrai, saugumui, laikraščių leidyba, kultūros centrų dalyviai ir kt. Ketvirtuoju indeksu yra įvertinimas visų 39 tyrime naudotų indikatorių vidurkis. Kaip pagrindinis tyrimo rezultatas, straipsnyje yra pristatomi 8 Lietuvos savivaldybių objektyviosios gyvenimo kokybės profiliai, kurie sudaryti atsižvelgiant į trijų pagrindinius gyvenimo kokybės aspektus apibendrinančių indeksų reikšmes. Tik keturiose savivaldybėse (Neringos, Vilniaus miesto, Birštono ir Utenos rajono) visų trijų apibendrintų indeksų reikšmės yra teigiamos, o tai rodo, kad objektyvioji gyvenimo kokybės čia yra optimaliai balansuojama – apibendrintos sąlygos materialiosios, fizinės produktyviosios ir socialinės emocinės gyvenimo kokybės srityse viršija vidutinį lygį Lietuvoje, tai yra standartinį lygį, kurį sąlygoja vidutinis šalies socialinis ekonominis išsivystymas. Visose kitose savivaldybėse bent vienoje, dvejose ar visose trijose srityse yra jaučiamas objektyviųjų sąlygų Lietuvos socialinio ekonominio išsivystymo vidurkį atitinkančiai gyvenimo kokybei trūkumas. Šių savivaldybių socialinio ekonominio vystymosi strategijose prioritetas turėtų būti skiriamas šiam disbalansui šalinti, tai yra neigiamai įvertintoms sąlygoms gerinti, jų matavimams artinti prie vidutinio lygio šalyje.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.78.4.3234 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-01-17 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 78, No 4 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |