Subjektyviai matuojama gyvenimo kokybė: didžiųjų Lietuvos miestų kontekstas
|
| Title | Subjektyviai matuojama gyvenimo kokybė: didžiųjų Lietuvos miestų kontekstas |
| Authors | |
| Abstract | Gyvenimo kokybė yra kompleksinis, daugiaaspektis konstruktas, kurį nagrinėti ir pažinti galima taikant skirtingus teorinius požiūrius (Yuan, Yuen, Low, 1999). Paprastai išskiriami du pagrindiniai požiūriai: objektyvus ir subjektyvus. Objektyvus požiūris reiškia objektyvių indikatorių, atspindinčių įvairius gyvenimo kokybės aspektus, taikymą, kurie matuojami, panaudojant antrinius duomenis, gaunamus iš oficialių statistikos šaltinių. Šis požiūris yra plačiai naudojamas dėl galimybės taikyti indikatorius įvairaus lygio palyginimams. Šis metodas, deja, turi tam tikrų apribojimų. Vienas esminių yra tas, kad oficiali statistika neparodo, kaip žmogus vertina savo gyvenimą. Kaip teigia Veenhoven (2002), objektyvūs indikatoriai patys savaime nepateikia pakankamos informacijos ir jų neužtenka, siekiant suprasti, kaip žmonės gyvena ir ką jaučia dėl savo gyvenimo kokybės. Šį apribojimą gali iš dalies kompensuoti subjektyvūs indikatoriai, leidžiantys atskleisti žmonių požiūrius ir nuomones apie jiems svarbius gyvenimo kokybės aspektus. Objektyvus ir subjektyvus požiūriai plačiai taikomi skirtinguose kontekstuose bei skirtinguose analizės lygiuose, vertinant šalių, regionų, miestų bei mažesnių bendruomenių gyvenimo kokybę. Nepaisant tyrimų platumo bei įvairovės, ypatingą dėmesį užimą tyrimai, atliekami miestų lygmenyje. Lotfi, Solaimani (2009) teigimu, pastarųjų metų gyvenimo kokybės tyrimai yra sukoncentruoti būtent miesto aplinkoje ir būtent šio pobūdžio tyrimai įgyja ypatingą mokslininkų ir valdžios institucijų dėmesį. Miestai yra svarbi ekonominė ir politinė aplinka, užtikrinanti užimtumą bei leidžianti kurti žmonių gerovę. Gyvenimo kokybės miesto aplinkoje tyrimai yra aktualūs, kadangi suteikia informacijos apie tai, kaip būtų galima pagerinti žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas, tokiu būdu užtikrinant nuolatinį socialinį ir ekonominį vietovės vystymą. Miestai leidžia gerinti žmonių gyvenimo kokybę ne tik vietos lygmenyje, bet taip pat savivaldybės bei visos šalies mastu. Tai yra pasiekiama sukuriant palankią aplinką miesto gyventojams, kurie kuria gerovę ir prisideda prie didesnės gyvenimo kokybės šalyje užtikrinimo. Galima pastebėti, kad empiriniai tyrimai, nagrinėjantys miesto gyvenimo kokybę, paprastai remiasi objektyviais indikatoriais arba objektyvius ir subjektyvius indikatorius panaudoja atskirai. Tuo tarpu teoriniai gyvenimo kokybės tyrimai pagrindžia tai, kad, siekiant sukurti efektyvias gyvenimo kokybės gerinimo strategijas, reikia derinti abu požiūrius bei naudoti objektyvius ir subjektyvius vertinimus kartu. Subjektyvios gyvenimo kokybės vertinimas šia prasme tampa svarbiu pradiniu žingsniu, vertinant bendrą miesto gyvenimo kokybę. Kitas svarbus žingsnis yra objektyvių ir subjektyvių indikatorių integravimas į bendrą vertinimo sistemą. Šis klausimas tebėra aktualus teorinių ir metodologinių diskusijų objektas pasaulyje, taip pat ir tarp Lietuvos mokslininkų. Dėmesys gyvenimo kokybės tyrimams Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai didėja. Nepaisant to, galima pastebėti, kad ankstesni tyrimai, vykdomi Lietuvoje, buvo grindžiami objektyviai matuojamais indikatoriais (pavyzdžiui, Rybakovas, 2012; Rakauskienė, Servetkienė, 2011; Rakauskienė, Lisauskaitė, 2009). Subjektyvi gyvenimo kokybė iki šiol daugiausia buvo matuojama medicinos srityje arba tik atskirų socialinių grupių, pavyzdžiui, pagyvenusių žmonių, kontekste. Šią situaciją iš dalies galima paaiškinti empirinių duomenų stoka. Atsižvelgiant į tai, gyvenimo kokybės tyrimai Lietuvoje, ypač orientuoti į subjektyvų vertinimą, turi didelę reikšmę. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti didžiausių Lietuvos miestų subjektyvios gyvenimo kokybės profilius bei ištirti gautų rezultatų integravimo su objektyviai matuojamais rodikliais galimybes, siekiant sukurti efektyvias gyvenimo kokybės gerinimo strategijas. Straipsnis suskirstytas į tris dalis. Pirmojoje dalyje nagrinėjama subjektyvi miesto gyvenimo kokybės koncepcijos sudedamoji, akcentuojant subjektyvios gyvenimo kokybės matavimo svarbą bei reikšmę, sukuriant bendrą gyvenimo kokybės vertinimo sistemą. Antroji straipsnio dalis pristato metodologinius sprendimus bei duomenų šaltinius, taikomus subjektyvios gyvenimo kokybės analizei. Buvo panaudoti Europos socialinio tyrimo duomenys. Šis tyrimas vykdomas kas antrus metus, pradedant nuo 2001 metų skirtinguose Europos ir kituose miestuose. Lietuva šiame tyrime dalyvauja jau du kartus, pradedant nuo 2008 metų. Deja, paskutinio tyrimo rezultatai dar nėra viešai prieinami analizei. Dėl to šiame straipsnyje pristatomi ir analizuojami Europos socialinio tyrimo ketvirtos bangos rezultatai, kurie leidžia atlikti analizę didžiausių Lietuvos miestų lygmenyje. Trečiojoje straipsnio dalyje atliekama subjektyvios gyvenimo kokybės didžiausiuose Lietuvos miestuose analizė pagal pasirinktus kriterijus, kurie apima tris pagrindinius gyvenimo kokybės aspektus: materialų, socialinį emocinį bei fizinį produktyvų. Ši gyvenimo kokybės analizės logika buvo pagrįsta ankstesniuose tyrimuose (Rybakovas, 2011). Didžiausi Lietuvos miestai (Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai ir Vilnius) pagal daugumą objektyvių parametrų yra panašaus lygio, dėl ko gali būti išskiriami į atskirą klasterį, lyginant su kitais šalies miestais. Dėl to objektyvūs parametrai nesuteikia pakankamai informacijos ir turi būti papildyti subjektyvios gyvenimo kokybės vertinimais. Ši analizė leidžia išryškinti veiksnius, kurie didina ir mažina žmonių gyvenimo kokybę šiuose miestuose. Ši informacija turi ypatingą vertę praktine prasme ir gali būti panaudojama vietos valdžios institucijose, imantis realių veiksmų, gerinant miestų gyventojų gyvenimo kokybę. Siekiant išmatuoti subjektyvią gyvenimo kokybę vietos lygmenyje, buvo analizuojamas 21 indikatorius, suteikiant pagrindą kurti didžiausių Lietuvos miestų subjektyvios gyvenimo kokybės profilius. Profiliai buvo sukurti lyginant vidutines reikšmes pagal kiekvieną indikatorių miestų lygmenyje su vidurkiais, gautais visos Lietuvos mastu. Profiliai parodo, kiek procentine išraiška miesto gyvenimo kokybės vidutiniai vertinimai yra žemiau arba aukščiau Lietuvos vidurkio. Bendrai vertinant, buvo pastebėta, kad 2008-2009 metais Lietuvos gyventojų didžiausias nepasitenkinimas buvo siejamas su ekonomikos būkle, skirtumais tarp gaunamų pajamų lygio bei pasitikėjimu teisine sistema. Didžiausias pasitenkinimo lygis buvo užfiksuotas, vertinant sritis, susietas su žmonių sveikata bei socialiniu pasitikėjimu. Nagrinėjant atskirus subjektyvios gyvenimo kokybės profilius, buvo nustatyta, kad Vilniaus miestas reikalauja daugiausia dėmesio, siekiant pagerinti žmonių pasitikėjimą bei pasitenkinimą įvairiais gyvenimo kokybės aspektais. Palankiausia situacija buvo nustatyta Panevėžio mieste, kuriame buvo užfiksuotas, lyginant su visa Lietuva, gana aukštas subjektyvios gyvenimo kokybės lygis.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.78.4.3235 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-01-17 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 78, No 4 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |