Kultūrinis turizmas kaip tvaraus turizmo rūšis: Efeso (Graikija) atvejis
|
| Title | Kultūrinis turizmas kaip tvaraus turizmo rūšis: Efeso (Graikija) atvejis |
| Authors | |
| Abstract | Turizmas paprastai vyksta tokiose vietose, kuriose gali būti lengvai pažeidžiamas natūralus aplinkos balansas. Kad to neįvyktų, svarbu imtis tinkamų priemonių. Viena jų – tvarus turizmas. Tvaraus turizmo koncepcija susiformavo kaip atsakas į greitėjantį mus supančios aplinkos nykimą, ypač galvojant apie tai, kaip išlaikyti masinio turizmo įtakoje kintantį natūralų aplinkos balansą. Tvarus turizmas akcentuoja vystymąsi, kuris tenkina šių laikų poreikius, nesumažindamas galimybių ateities kartoms tenkinti jų pačių poreikių. Tvarus turizmas – tai regioninių ir vietinių traukos objektų, turizmo šaltinių eksploatavimas, išlaikymas ir vystymas. Kultūrinis turizmas ilgalaikėje perspektyvoje turėtų padėti vystyti tvarų turizmą daug labiau, nei masinis turizmas. Efesas (Graikija) – vienas iš retų išlikusių Antikos miestų, iki šių dienų išlaikęs senovinę gyvenvietę. Visais civilizacijos laikotarpiais Efeso miestas pasižymėjo kaip svarbus kultūros, meno ir civilizacijos centras. Tai ne tik vienas didžiausių antikinių civilizacijos centrų, bet ir svarbus bendrojo pasaulinio paveldo pavyzdys. Šiuo tyrimu siekiama prisidėti prie darbų, analizuojančių Efeso regioną, taip pat pabrėžti kultūros turizmo, kaip alternatyvaus turizmo tipo, svarbą. Efese esantys kultūros turtai bei paminklai yra svarbi pasaulinio istorinio palikimo dalis. Todėl, siekiant išsaugoti Efesą ateinančios kartoms, yra ypatingai svarbu pasirinkti subalansuotą požiūrį, kuris leistų naudotis šioje srityje esamomis kultūrinėmis vertybėmis, išlaikant tvarumo ir darnos principus, bei kartu Efesą vystyti kaip veiklų regioną, o kartu ir kaip turistinę vertybę. Todėl tyrimo tikslas yra, viena vertus, išryškinti faktus, kurie leistų laikytis tokio požiūrio, antra vertus, suformuoti teorinį pagrindą, įgalinantį Efesui vystytis kaip turistiniam regionui. Tyrimu siekiama prisidėti prie kultūrinio turizmo vystymo ir įtvirtinti nuomonę, jog kultūrinis turizmas atneša didesnį pelną, nei kitos turizmo rūšys, kad toks turizmas labiau atitinka tvaraus turizmo logiką bei parodyti, kad Efeso sritis pasižymi pranašiausiais ištekliais bei didžiausiomis vertybėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog šis regionas labai svarbus ir žvelgiant iš religinio turizmo perspektyvos, nes jame randama tiek krikščionybės šventumą demonstruojančių vertybių, tiek ir musulmoniškojo prado reliktų bei pastatų, siekiančių otomanų laikus Graikijoje. Efeso regione susilieja graikų ir romėnų kultūrų praeitis. Būtų neteisinga traktuoti šias kultūros vertybes tik kaip pajamų šaltinį, nes taip būtų akcentuojamas tik destruktyvus trumpalaikis valdymas ir greito pelno siekimas. Taip pat būtų neteisinga tiesiog palikti šios objektus nusidėvėti. Kadangi tai labai reta kultūrinė vertybė, naudojama turizmo poreikiams, yra būtina objektyviai nuspręsti ir moksliškai pagrįsti, kiek šis objektas turi būti atvertas turizmui; tuo pačiu svarbu įgyvendinti planingą ir tvarų jo formavimą. Be to, labai svarbu suformuoti šios vietovės identitetą, kuris įgalintų teisingą viso regiono naudojimą turizmo tikslams. Kad tvarus kultūrinis turizmas gautų reikiamą aprūpinimą, pirmiausia būtina nustatyti kultūros vertybes ir kryptis. Be galo svarbu yra, bendradarbiaujant su valdžios institucijomis bei suinteresuotu privačiu sektoriumi, imtis naujų strategijų kūrimo bei planavimo. Šio straipsnio pradžioje, remiantis moksline literatūra, apibrėžiami ir analizuojami tokie konceptai kaip ekologinis pusiausvyros išlaikymas – tvarumas, tvarus turizmas bei kultūrinis turizmas. Empiriniams duomenims surinkti buvo naudojama nekonfigūruoto stebėjimo technika. Šis tyrimo metodas leidžia tam tikrą laiko tarpą stebėti individus ir objektus, susijusius su tyrimo subjektu bei problema. Gauti duomenys buvo įvertinti, naudojant SSGG (SWOT) analizę, ir analizuojami darnaus kultūrinio turizmo požiūriu. SSGG analizės metodu gautos informacijos pagrindu buvo stengiamasi išskirti turimus Efeso, kaip viso regiono kultūros objekto, privalumus, išanalizuoti jo vystymo(si) potencialą, taip pat įvertinti tobulintinas sritis. Senojo Efeso miesto kultūros vertybės sudaro ženklią pasaulinio istorinio paveldo dalį, todėl siekiant perduoti jas ateinančios kartoms, yra labai svarbu pasirinkti optimalų požiūrį, kuris leistų tvariai naudoti šio miesto įžymybes kaip turistų traukos objektus. Taigi šiuo tyrimu ir siekiama sukurti teorinį pagrindą bei išskirti elementus, kurie leistų įgyvendinti tokį požiūrį, vystant Efesą kaip turistinį regioną. Šiuo laikotarpiu, nepaisant daugybės turimų neįkainojamų kultūros vertybių, Efeso potencialas nepilnai išnaudojamas turizmo tikslams. Todėl svarbiausia šiuo metu - suformuoti nuoseklią turizmo rinką, imtis tinkamo planavimo ir būtinų strateginių veiksmų. Straipsnyje pateiktos įžvalgos taip pat padės ir kitiems kultūrinio turizmo regionams, viena vertus, išlaikyti istorinį ir kultūrinį paveldą, kitą vertus, vystyti tvarų turizmą.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.79.1.4071 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-04-22 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 79, No 1 (2013) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |