Sveikatos priežiūros paslaugų rinkos specifika
|
| Title | Sveikatos priežiūros paslaugų rinkos specifika |
| Authors | |
| Abstract | Pastaraisiais metais sveikatos priežiūros rinka tampa svarbiu ekonominės analizės objektu. Sveikatos priežiūros paslaugų rinkos specifika lemia minėtos rinkos funkcionavimo kokybę, tačiau kelia daug diskusijų tarp ekonomistų. Šiame straipsnyje apibrėžiama sveikatos priežiūra ir sveikata kaip ekonominiai produktai, analizuojamos sveikatos priežiūros paslaugų rinkos dalyviai ir jų tarpusavio sąveikos, rinkos mainų apimtys ir pagrindiniai bruožai, detalizuojamos sveikatos priežiūros paslaugų rinkos savybės. Sveikatos ir sveikatos priežiūros sąvokas bei jų skirtumus savo darbuose analizuoja Folland, Goodman, Stano (2007). Autoriai pateikia sveikatos ir sveikatos priežiūros kaip paslaugų sampratas. Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, sveikatos priežiūra, skirtingai nuo sveikatos, yra tiesiogiai siejama su paslaugomis. Sveikatos priežiūros paslaugų rinkos pasiūlos, rinkos dalyvių sąveikos ir sveikatos priežiūros finansavimo aspektus analizuoja Cichon ir kt. (1999), Beeny (2010), Chluska (2008). Dauguma sveikatos priežiūros paslaugų rinkos analizių yra fragmentiškos ir nepateikia kompleksinio požiūrio į sveikatos priežiūros paslaugų rinkos specifiką. Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti sveikatos priežiūros paslaugų rinkos specifiką ir jos dalyvių sąveikos optimizavimo galimybes. Straipsnyje apibrėžiami pagrindiniai skirtumai tarp sveikatos ir sveikatos priežiūros sąvokų. Sveikata vertinama kaip sveikatos priežiūros produktas ir viena iš sveikatos priežiūros charakteristikų, kuri mainų rinkoje pati savaime vertės neturi ir priklauso nuo individo gyvenimo būdo, šalies ekonominės aplinkos. Tuo tarpu sveikatos priežiūra – tai ekonominė veikla, kurios rezultatas konkretus produktas, turintis mainų vertę rinkoje. Sveikatos priežiūros paslaugų rinkos išskyrimas savo prasme yra sudėtingesnis dėl dviejų priežasčių: 1) pirma, visose sveikatos priežiūros sistemos grandyse vyksta tam tikros mainų formos, kurių pagrindinis tikslas bendrąja prasme yra lėšų paskirstymas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms organizacijoms. Mainams būdingas daugiapakopiškumas (mainai vyksta tarp keleto rinkos dalyvių vienu metu), asinchroniškumas (atotrūkis laiko požiūriu tarp apsikeitimo ištekliais gali būti įvairus: prekė ar paslauga suteikiama nedelsiant, tačiau atsiskaitymas už tai, įvertinant rinkos dalyvių gausą, gali užtrukti), taip pat mainams būdingas nuasmenintas atsiskaitymas už prekes ar paslaugas; 2) antra, minėta paskirstymo funkcija yra sveikatos priežiūros sistemos pagrindas, apibendrinantis sistemos veiklą. Be to, vertinant skirtingas sveikatos priežiūros sistemos dalyvių grupes bei jų tarpusavio sąveiką strateginiu požiūriu, egzistuoja veiklos optimizavimo galimybės, kurios neapima vartotojų interesų. Sveikatos priežiūros sistemoje mainų procesas gali būti kur kas platesnis nei įprastas atsiskaitymas už prekes ar paslaugas, nes turi būti suderinti su visuotiniais sveikatos poreikiais ir vartotojų lūkesčiais, teikiamų paslaugų efektyvumo optimizavimu. Šiame straipsnyje analizuojant sveikatos priežiūros paslaugų rinkos specifiką, pateikiamas šios rinkos dalyvių, jų tarpusavio sąveikos ir mainų pobūdžio vertinimas, siekiant sveikatos priežiūros sistemos veiklos optimizavimo. Atsižvelgiant į sveikatos priežiūros rinkos dalyvių gausą, jų tarpusavio sąveiką bei finansinius atsiskaitymus, straipsnyje analizuojamos pagrindinės rinkoje vykdomų mainų formos ir apimtys. Šioje rinkoje vykstantiems mainams būdingas daugiapakopiškumas, asinchroniškumas ir nuasmeninti atsiskaitymai už suteiktas prekes ar paslaugas. Šiame straipsnyje pateikiami autorių vertinimu svarbūs sveikatos priežiūros paslaugų rinkos bruožai būdingi sveikatos priežiūros paslaugų rinkoms įvairiose pasaulio šalyse: a) ligų ir jų atsiradimo įtaka sveikatos priežiūros paslaugos poreikio susiformavimui; b) informacijos asimetrija; c) profesionalumas; d) monopolija sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje; e) sveikatos priežiūros kaip viešosios gėrybės statusas; f) sveikatos priežiūros paklausa ir socialinė lygybė; g) ne pelno siekiančių organizacijų dominavimas sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje; h) finansinių tarpininkų vaidmuo vykdant finansinius atsiskaitymus už sveikatos priežiūros paslaugas.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.79.1.4072 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-04-22 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 79, No 1 (2013) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |