13-17 metų mokinių agresijos pokyčiai, taikant intervenciją, grįstą kognityvine-elgesio terapija
|
| Title | 13-17 metų mokinių agresijos pokyčiai, taikant intervenciją, grįstą kognityvine-elgesio terapija |
| Authors | |
| Abstract | Paaugliams dažnai pasitaiko pykčio proveržiai ir netinkama jo išraiška, tačiau pastebima, jog mokyklose vis dažnėja agresijos apraiškų, ypač patyčių forma (Karatas and Gokcakan, 2009; Wienclaw, 2009; Valeckienė, 2007). Patyčių reiškinio priežastys siejamos su bendromis agresijos priežastimis (Targamadzė, Valeckienė, 2007). Agresija dažniausiai atsiranda dėl pykčio nekontroliavimo, nes pyktis yra viena iš sunkiausiai kontroliuojamų reakcijų, atsiradusių, kai asmuo pagrįstai ar ne, nori ginti savo poziciją (Lochman, 2005). Vadinasi, nors agresyvus elgesys, patyčios gali būti įvairių reiškinių pasekmė, tačiau tyrėjai pastebi, jog būtent pykčio nekontroliavimas vienas iš labiausiai su tokiu elgesiu susijusių reiškinių. Taigi siekiant sumažinti agresijos išraiškų (verbalinės, fizinės, patyčių ir t.t.) pasireiškimą mokykloje, reikia mokinius išmokyti pykčio kontrolės. Tačiau lyginant su suaugusiais, vaikų ir paauglių pykčio kontroliavimo programų efektyvumas yra mažiau ištyrinėtas (Olatunjini, Lohr, 2004), todėl didėja pykčio kontrolės programų efektyvumo tyrimų aktualumas. Yra nemažai atlikta tyrimų, siekiančių atskleisti, kaip kognityvine-elgesio terapija grįsta intervencija paveikia asmenų agresyvumą, tačiau nėra iki galo aišku, kaip tokios intervencijos, taikomos mokyklose, paveikia paauglių agresyvų elgesį, nes nėra daug tyrimų, kurie būtų atliekama natūralioje mokyklos aplinkoje (Smith, 2005). Kognityvinės-elgesio intervencijos apima įvairias technikas, kurios yra svarbios mokantis kontroliuoti agresyvų elgesį. Tyrimai nusako, jog tokios intervencijos yra efektyvios paauglystėje ir su asmenimis, turinčiais kompleksinių problemų, tačiau yra tyrimų, kurie efektyvumo neaptinka su tam tikromis agresijos formomis, taip pat yra tyrimų, kuriuose neaptinkama visai jokių pokyčių. Todėl dėl tokių nevienareikšmių tyrimų, svarbu atlikti tolimesnius tyrimus, kurie atrastų intervencijos, paremtos kognityvine-elgesio terapija, poveikį paauglių agresyviam elgesiui. Todėl šio straipsnio tikslas - įvertinti pykčio kontroliavimo intervencijos efektyvumą agresyviam elgesiui. Straipsnyje nagrinėjamas intervencijos efektyvumas. Intervencijos priemonės buvo sudarytos remiantis Feindler pykčio kontroliavimo metodika (Goldstein ir kt., 1986). Originali programa skirta 13-17 m. paaugliams ir trunka 12 sesijų. Šiame straipsnyje pristatomame tyrime buvo pasirinkta sumažinti sesijų trukmę iki 5 užsiėmimų. Užsiėmimų trumpinimas nesumažino taikytų technikų skaičiaus, tik buvo pakeistas šių technikų mokymo būdas. Užduotys buvo pateikiamos per vaidmenų žaidimus, diskusijas, technikų treniravimąsi, minčių šturmą. Pirmo susitikimo tikslas – sukurti grupės taisykles, motyvuoti grupės dalyvius; antro užsiėmimo tikslas – pristatyti pykčio procesą bei tris atsipalaidavimo būdus (įsivaizdavimą; gilų kvėpavimą; skaičiavimą atgal); trečio – pristatyti progresuojančią raumenų relaksaciją, mąstymo į priekį bei priminimų technikas; ketvirto – pristatyti savęs įvertinimo procedūrą, gynimosi techniką; penkto – pristatyti konflikto sprendimo būdus. Prieš pradedant vykdyti tyrimą, užsiėmimai buvo pateikti šešių asmenų pilotinei grupei, siekiant išsiaiškinti, ar užduotys įdomios, naudingos bei suprantamos. Paaugliams užsiėmimai vykdavo grupėms, vienas užsiėmimas truko 45 min. kartą per savaitę, taigi mokiniai turėjo dalyvauti užsiėmimuose vieną kartą per savaitę penkias savaites iš eilės. Užsiėmimai vykdavo pamokų metu, vienoje grupėje dalyvavo 10-15 mokinių, kurių metu mokiniai sėdėjo ratu. Užsiėmimus koregavo ir visus juos vedė viena iš šio straipsnio autorių. Tyrime buvo išskirtos dvi grupės: tiriamoji ir lyginamoji. Abiejų grupių dalyviai buvo parinkti pagal patogumą, tačiau dalyvavo savo noru bei turėjo tėvų leidimus. Tiriamoji ir lyginamoji grupės buvo tirtos po du kartus. Lyginamosios grupės antras matavimas buvo pateiktas po pirmojo praėjus penkioms savaitėms, tiriamosios grupės antras matavimas buvo atliktas iškart po intervencijos taikymo. Tyrime dalyvavo 283 dviejų Kauno gimnazijų ir dviejų Kauno vidurinių mokyklų 13 – 17 metų mokiniai. Lyginamosios grupės amžiaus vidurkis vaikinų imtyje yra 15,2 (σ=±1,3), merginų imtyje – 15,1 (σ=±1,2); tiriamosios grupės amžiaus vidurkis vaikinų imtyje yra 14,2 (σ=±1,1), merginų imtyje – 14,8 (σ=±1,2). Rezultatai atskleidė, jog po intervencijos, grįstos kognityvine-elgesio terapija, sumažėjo tiek vaikinų, tiek merginų fizinės ir verbalinės agresijos poskalių balai. Atitinkamoje lyginamojoje grupėje tokių pokyčių nenustatyta. Taip pat po intervencijos, grįstos kognityvine-elgesine terapija, sumažėjo tiek vaikinų, tiek merginų priešiškumo poskalės balai, tačiau analogiški pokyčiai nustatyti ir atitinkamoje lyginamojoje grupėje. Po intervencijos, grįstos kognityvine-elgesio terapija, buvo geresni merginų pykčio poskalės balai. Atitinkamoje lyginamojoje grupėje bei tiriamosios grupės vaikinų imtyje tokių pokyčių nenustatyta. Šiame darbe atliktas tyrimas turėjo tam tikrų trūkumų. Tiriamieji buvo atrenkami pagal patogumą, vadinasi, rezultatai gali neatspindėti visos paauglių populiacijos, taigi ateityje siekiant išvengti tokių trūkumų, reikėtų tiriamuosius atrinkti atsitiktiniu būdu. Taip pat tarp tiriamųjų buvo paauglių, kurių agresyvaus elgesio pradinis lygis buvo žemas, tad tokiems tiriamiesiems intervencijos taikyti nereikėjo, todėl ateityje siekiant tikrinti intervencijos efektyvumą svarbu atrinkti paauglius, kurie pasižymėtų aukštais agresyvaus elgesio balais. Paauglių pykčio kontrolės įvertinimas vyko patiems paaugliams atsakinėjant apie save, taigi toks subjektyvus vertinimas gali neatspindėti tikrų pokyčių. Mokytojų bei tėvų apklausa apie paauglių agresyvų elgesį leistų geriau suprasti paauglių pasikeitimus skirtinguose kontekstuose. Šiame straipsnyje buvo vertinamas trumpalaikis programos efektyvumas, taigi sunku įvertinti, kaip mokiniai kontroliuos pyktį pasibaigus intervencijai ir praėjus tam tikram laiko tarpui, todėl kiti tyrinėjimai turėtų orientuotis į ilgalaikio poveikio įvertinimą, pakartotinį matavimą atlikti praėjus ilgesniam laiko tarpui po intervencijos.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.79.1.4074 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-04-22 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 79, No 1 (2013) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |