Nešiojamųjų kompiuterių naudojimo veiksnių universitetinėse studijose raiškos tyrimo modelis
|
| Title | Nešiojamųjų kompiuterių naudojimo veiksnių universitetinėse studijose raiškos tyrimo modelis |
| Authors | |
| Abstract | Technologijos švietime nėra mokymo ir mokymosi tikslas, technologijų paskirtis – keisti mokymo ir mokymosi aplinką taip, kad šie procesai taptų kuo profesionalesni. Pasak Culp, Honey, Mandinach (2005), technologijų tikslas aukštojo mokslo procese – būti aiškiu ir visuotinai prieinamu įrankiu, leidžiančiu efektyviau ir veiksmingiau studentams mokytis ir dėstytojams mokyti. Technologijų dėka sukuriama ne tik mokymosi aplinka, bet ir perteikiamas mokymosi turinys bei didinama motyvacija mokytis. Viena iš dažniausiai studijose naudojamų technologijų yra kompiuteris. Sumažėjusios nešiojamų kompiuterių kainos, didelė bevielio interneto paslaugų pasiūla, mokslo kompiuterizavimo plėtra, skatina nešiojamųjų kompiuterių naudojimą universitetinėse studijose. Nors užsienio universitetuose nešiojamieji kompiuteriai studijose yra dažnas reiškinys, tačiau ši mokymosi forma švietimo veikloje vis dar vertinama kaip naujovė. Užsienio šalių autoriai nešiojamųjų kompiuterių naudojimą švietime tyrė šiais aspektais: Kay, Lauricella (2011), Ni, Branch (2004), Wurst, Smarkola, Gaffney (2008), Fried (2008) analizavo nešiojamųjų kompiuterių teikiamą naudą; Melerdiercks (2005) savo darbuose analizavo neigiamą nešiojamųjų kompiuterių poveikį universitetinėms studijoms; Caudill (2007) aiškinosi nešiojamųjų kompiuterių poveikį pedagogikai; Demb, Erickson, Hawkins-Wilding (2004) tyrinėjo studentų reakcijas į nešiojamųjų kompiuterių naudojimą; Hembrooke, Gay (2003) studijavo nešiojamųjų kompiuterių panaudojimą atsiskaitymų metu; Gulek, Demirtas (2005) aiškinosi nešiojamųjų kompiuterių ir studijų krypties sąsajas; Cola (2010) tyrinėjo, kuris konspektavimo būdas paskaitose yra efektyvesnis: naudojant popierių ir tušinuką ar nešiojamąjį kompiuterį. Tačiau mokslinėje literatūroje neaptikta išsamesnės mokslinės diskusijos bei nuoseklesnių tyrimų apie nešiojamųjų kompiuterių naudojimo universitetinėse studijose veiksnius. Situacija, kai studentai į universitetą atsineša savo asmeninius nešiojamuosius kompiuterius yra neanalizuota, neanalizuoti ir netyrinėti veiksniai, darantys įtaką šios technologijos naudojimui. Todėl šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimus: kokie veiksniai daro įtaką nešiojamųjų kompiuterių naudojimui universitetinėse studijose? Kokie požymiai rodo, kad nešiojami kompiuteriai bus sėkmingai integruoti į studijas, arba priešingai, kuo remiantis, galima teigti, kad šią technologiją sunkiai pavyks įdiegti studijose? Kitaip tariant, kokias kriterijais remiantis galima tirti veiksnius, kurie daro įtaką nešiojamųjų kompiuterių naudojimui universitetinėse studijose? Šie klausimai aktualūs tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu, o atsakymų į juos paieška sudaro straipsnyje sprendžiamą mokslinę problemą. Straipsnio tikslas – pagrįsti nešiojamųjų kompiuterių naudojimo veiksnių universitetinėse studijose raiškos tyrimo modelį. Tyrimo tikslo siekiama keturiose straipsnio dalyse. Pirmojoje analizuojamos nešiojamųjų kompiuterių naudojimo studijose prielaidos. Antroje išryškinami nešiojamųjų kompiuterių naudojimo studijose veiksniai, trečioje atkleidžiami veiksnių raiškos kriterijai. Ketvirtoje kompleksinė veiksnių sistema sujungiama į metodologiškai pagrįstą nešiojamųjų kompiuterių naudojimo studijose veiksnių raiškos tyrimo modelį. Straipsnyje teoriškai pagrįsta unikali nešiojamojo kompiuterio savybė – mobilumas. Nustatyta, kad mobilumas užtikrina didesnį ugdymo tikslų pasiekiamumą, privatumą, geresnį grįžtamąjį ryšį, duomenų įvedimą ir sėkmingą grupinį darbą. Nešiojamųjų kompiuterių teigiamo poveikio universitetinėms studijoms analizė atskleidė, kad gaunama tokia nauda: geresni studijų rezultatai, sukuriamas „tiltas“ tarp namų ir universiteto, užtikrinama prieiga prie interneto, skatinama akademinė komunikacija ir savikontrolė, didinamas kompiuterinis raštingumas, užtikrinamas sėkmingesnis grupinis darbas, patogesnis konspektavimas, skatinamas mąstymas ir aktyvus mokymasis, padedama studijuoti neįgaliesiems, didinama motyvacija mokytis. Neigiamas nešiojamųjų kompiuterių naudojimo aspektas universitetinėse studijose yra: komunikacija ne akademiniais klausimais, neigiamas poveikis sveikatai, nešiojamojo kompiuterio svoris, galimos pramogos (filmai, muzika, socialiniai tinklai) studijų metu, baterijos išsikrovimas, galimybė prarasti sukauptą informaciją. Nešiojamųjų kompiuterių naudojimo veiksnių modelį sudaro septynios sudedamosios: naudingumas, naudojimo lengvumas, socialinė įtaka, skatinančios sąlygos, mobilumas, savaiminis mokymasis ir kliūtys. Kiekvieną veiksnį charakterizuoja kriterijai, kurie nešiojamųjų kompiuterių naudojimui gali turėti teigiamą (skatina naudoti) arba neigiamą poveikį (skatina nenaudoti).DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.79.1.4075 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-04-22 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 79, No 1 (2013) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |