Gimusių globalių kompanijų internacionalizacijos sprendimai: informacinių technologijų kompanijų atvejis
|
| Title | Gimusių globalių kompanijų internacionalizacijos sprendimai: informacinių technologijų kompanijų atvejis |
| Authors | |
| Abstract | Kompanijų internacionalizacija tampa būtinybe siekiant aktyviai veikti rinkoje ir išlaikyti konkurencinį pranašumą. Smulkių ir vidutinių įmonių greitas iškilimas tarptautiniu mąstu aiškinamas gimusių globaliomis kompanijų fenomenu. Gimusių globaliomis kompanijų veiklos trajektorijos pasižymi sparčia plėtra už konkrečios šalies ribų, vos tik pradėjus veiklą. Gimusios globalios kompanijos – tai smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms būdinga ankstyva internacionalizacija, tinklaveika, vadovų bei darbuotojų turima tarptautinė patirtis bei antreprenerystė. Dinamiškumas, orientacija į technologijas, antrepreneriškumas bei lankstumas tampa šių įmonių konkurenciniais pranašumais prieš tradicines kompanijas. Partnerystė ir tinklaveika tampa gimusių globaliomis kompanijų internacionalizacijos akseleratoriais. Todėl gimusių globaliomis kompanijų internacionalizacijos sprendimų tematika itin aktuali pastarųjų metų tyrimuose. Pastaruoju metu padaugėjo tyrimų, kuriuose analizuojami gimusių globaliomis organizacijų bruožai, veikla tarptautinėse rinkose. Šią problematiką tyrė Knight (1996); Weerawardena et al. (2003); Gabrielsson et al. (2008); Sui (2009); Slotte-Kock ir Coviello (2010) ir kt. Sheppard ir McNaughton (2012); Kontinen bei Ojala (2012), Slivinski (2012) ir kt., savo tyrimuose analizuoja veiksnius, lemiančius gimusių globaliomis organizacijų internacionalizaciją, internacionalizacijos formas, barjerus, lygina jas su tradicinėmis kompanijomis ir pan. Lietuvoje gimusių globaliomis įmonių specifiką analizavo Alimienė (2012), tyrusi gimusių globaliomis ir tradicinių įmonių marketingo sprendimus; Časas ir Dambrauskaitė (2012) domėjosi išorinių veiksnių įtaka Lietuvos globalioms kompanijoms ir kt. Antrepreneriškumo pasireiškimo organizacijoje problematiką tyrinėjo Duobienė (2006), Pundzienė (2006), Vaitkevičius (2007), Wunderer (2001), Hisrich, Antoncic (2003), Cartier (2007) ir kt. Internacionalizacijos sprendimų priėmimo problematika daugiausia analizuojama tradicinių kompanijų atvejais (Chetty ir Campbell-Hunt, 2004, Slotte-Kock ir Coviello, 2010; Alimienė, 2012). Aplinkybės, susiklosčiusios verslo aplinkoje, vadovų gebėjimai analizuoti, suvokti aplinką ir nuspėti atsirandančias galimybes ar grėsmes, asmeniniai ryšiai turi įtakos gimusių globaliomis kompanijų sprendimų priėmimui (Meyer ir Peng, 2005; Slotte-Kock ir Coviello, 2010). Todėl itin svarbu išryškinti internacionalizacijos prielaidas, sąlygojančias priimamus gimusių globaliomis kompanijų veiklos sprendimus. Mokslinių tyrimų analizė atskleidė, jog tyrimai, analizuojantys internacionalizacijos veiklos sprendimus gimusiose globaliose kompanijose yra aktualūs, tačiau ganėtinai fragmentiški. Gilesnis problemos suvokimas ir išsamesnė analizė gali padėti geriau pažinti gimusių globaliomis organizacijų fenomeną mažoje greitai augančioje šalyje, tokioje kaip Lietuva. Straipsnyje siekiama atsakyti į probleminį klausimą: kokie yra gimusių globaliomis kompanijų internacionalizacijos sprendimai? Straipsnio tikslas - atskleisti, kokių strateginių sprendimų imasi gimusios globalios įmonės, siekdamos internacionalizuoti savo veiklą. Tikslo siekiama parengiant konceptualų internacionalizacijos sprendimų priėmimo modelį gimusioms globaliomis kompanijoms. Parengtas modelis testuojamas pasirinktame dinamiškame, informacinių technologijų (toliau - IT) sektoriuje. Modelis padeda atskleisti veiksnius, kurie svarbūs tokių šalių kaip Lietuva informacinių technologijų bendrovėms, įsitraukiančioms į tarptautinę veiklą. Straipsnio autorės detaliai teoriškai pagrindžia gimusių globaliomis kompanijų bruožus: sparčią ir greitą internacionalizaciją, orientaciją į nišines rinkas, antrepreneriškumą, rizikos prisiėmimą. Parodoma tinklaveiklos, kaip įgalinančios intrernacionalizaciją prielaidos svarbą, kadangi gimusios globaliomis kompanijos dažniausiai į užsienio rinką įeina pasitelkdamos tinklaveiką ir partnerystes. Internacionalizacijos prielaidų įgalintos kompanijos priima sprendimus dėl veiklos tarptautinėse rinkose. Brouthers ir Hennart (2007) nurodo, jog sprendimų priėmimas yra griežta, tiksli elgsena ir sėkmingas strategijos formavimas. Aplinkybės susiklosčiusios verslo aplinkoje, vadovų gebėjimai analizuoti, suvokti aplinką ir nuspėti atsirandančias galimybes ar grėsmes, asmeniniai ryšiai turi įtakos gimusių globaliomis kompanijų sprendimų priėmimui (Meyer ir Peng, 2005; Slotte-Kock ir Coviello, 2010). Todėl straipsnyje pagrindžiami internacionalizacijos sprendimų priėmimo etapai ir pateikiamas modelis, parodantis gimusių globalių kompanijų internacionalizacijos sprendimų seką bei integruojantis veiksnius, svarbius gimusioms globaliomis kompanijoms internacionalizuojant veiklą. Atliktas empirinis tyrimas, atskleidė, kokių strateginių sprendimų imasi Lietuvos gimusios globalios informacinių technologijų sektoriaus įmonės, siekdamos internacionalizuoti savo veiklą. Žvalgomajame tyrime dalyvavo 38 IT įmonių vadovai, kurių įmonės veikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Organizacijos, atrinktos tyrimui, atitiko šiuos kriterijus bei gimusių globaliomis kompanijų bruožus: 1) įmonė vykdo tarptautinę veiklą, 2) įmonė atitinka smulkios ir vidutinės įmonės (SMEs) kompanijos apibrėžimą; 3) pajamos, gaunamos iš užsienio rinkų, sudaro daugiau nei 25 % visų gaunamų pajamų. Atrinktos įmonės teikia informacinių technologijų paslaugas. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad stipresnę įtaką tarptautinės veiklos pradžiai turi vidiniai nei išoriniai veiksniai. Tarptautinę veiklą įmonės dažniausiai vykdo paslaugas eksportuodamos ar įkurdamos padalinį kitose šalyse, dalyvaudamos tinklaveikoje. Potencialių rinkų paieškos ir atrankos procesas susideda iš etapų, kurių metu priimami sprendimai dėl rinkų atrankos: analizuojamos potencialių rinkų augimo prognozės ir intensyvumas, preliminarios pardavimo apimtys naujoje rinkoje, mezgami santykiai su partneriais. Priimamiems sprendimams daugiausiai įtakos vadovo antrepreneriškumas, gebėjimai ir žinios, darbuotojai įmonės inovatyvumas bei informacinių technologijų plėtra, tarptautinė rinka. Pradėdamos tarptautinę veiklą, įmonės susiduria su finansų ir informacijos apie tarptautines rinkas stoka, kultūriniais skirtumais. Partnerystė su skirtingomis institucijomis stiprina įmonių pozicijas tarptautinėse rinkose, padeda įgyti žinių bei gebėjimų. Internacionalizacija sąlygoja efektyvesnį įmonių veiklos įgyvendinimą, pelno augimą, darbuotojų ir paslaugų kokybės tobulinimą. Tolimesni internacionalizacijos strateginių sprendimų tyrimai turėtų būti orientuoti į gimusių globalių IT kompanijų specifiškumo atskleidimą, internacionalizacijos sprendimų formavimo specifiką bei turėtų apimti didesnę tiriamųjų imtį.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.80.2.4644 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-08-07 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 80, No 2 (2013) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |