Lyderystė ir kūrybiškumas: ar jie turi bendrą psichologinį pagrindą?
|
| Title | Lyderystė ir kūrybiškumas: ar jie turi bendrą psichologinį pagrindą? |
| Authors | |
| Abstract | Mokslinėje literatūroje gana dažnai analizuojamas klausimas, kaip organizacijos vadovas, lyderis gali sudaryti palankias sąlygas darbuotojų kūrybiškumui ir inovacijoms. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kūrybiškumo tikimasi ir iš pačių lyderių. Šio straipsnio tikslas - asmenybės lygmenyje išanalizuoti sąsajas tarp kūrybiškumo ir lyderystės, darant prielaidą, kad abu šiuos reiškinius gali lemti panašūs, o gal ir tapatūs, vidiniai (psichologiniai) veiksniai. Šiame straipsnyje vadovaujamasi Amabile (1996, p. 1) pateiktu apibrėžimu, kuris akcentuoja, kad kūrybiškumas – tai naujų ir naudingų idėjų generavimas bet kurioje srityje, inovacija – kūrybiškų idėjų sėkmingas įgyvendinimas organizacijoje. Lyderystė (remiantis Antonakis et al., 2004, p. 5) – tai „tikslingas procesas, besiremiantis vertybėmis, idealais, vizijomis, simboliais ir emocijomis, kurio rezultatas – kaita“; tam tikra prasme jis priešingas vadybai, kuri yra nukreipta į konkretų tikslą, stabilumą, remiasi biurokratija ir pareigų vykdymu. Jau iš šių apibrėžimų matyti, kad sėkmingai lyderystei reikalingas kūrybiškumas. Konkretizuodami šią sąsają, kai kurie autoriai vartoja kūrybiškos lyderystės sąvoką (Sternberg et al., 2004; Puccio at al., 2011). Šiame kontekste verta atkreipti dėmesį į kūrybiškumo lygių problemą, kuri jau gana seniai keliama psichologijoje, tačiau beveik nenagrinėjama mokslininkų, siejant ją su organizaciniu kūrybiškumu. Pagrįsta manyti, kad sėkmingai lyderystei reikia aukštesniojo lygmens kūrybiškumo. Be to, tie vidiniai veiksniai, kurie lemia gausų ir greitą idėjų generavimą, gali nesutapti su veiksniais, lemiančiais tvarią kūrybišką lyderystę. Kūrybiškumo vidinių veiksnių problema mokslinėje literatūroje yra gana išsamiai analizuota. Daugelis autorių sutaria, kad kūrybiškumą lemia įvairių veiksnių derinys. Itin svarbiais daugeliu atvejų laikomi nekognityviniai vidiniai kūrybiškumo veiksniai: vidinė motyvacija, interesai, emocinė būsena (Amabile ir Kramer, 2007 ir kt.). Miron ir kt. (2004) pabrėžia, kad tikrai kūrybiškas idėjas „parduoti“ aplinkiniams daug sunkiau nei labiau įprastas, todėl kūrybiški žmonės turi būti atkaklūs, tvirti, su iniciatyva. Sėkmingos lyderystės psichologinės prielaidos nėra išsamiai empiriškai tyrinėtos. Tačiau autoriai, analizuojantys transformacinės bei autentiškos lyderystės reiškinius pabrėžia lyderio užsidegimo, atkaklumo, aiškių tikslų ir vizijos turėjimo svarbą (Peters ir Waterman, 1982; Goffee and Jones, 2006; Walumbwa ir kt., 2008). Įvertinus visa tai, galima daryti prielaidą, kad kai kurie vidiniai veiksniai lemiantys kūrybiškumą kartu lemia ir lyderystę tam tikroje srityje. Atliekant straipsnyje pristatomą empirinį tyrimą, siekta konkrečiau įvardyti šiuos veiksnius, taip pat patikrinti prielaidą apie galimai bendrus kūrybiškumo ir lyderystės verslo srityje nekognityvinius psichologinius veiksnius. Empirinis tyrimas atliktas derinant kokybinę ir kiekybinę tyrimo strategijas. Tyrimo metu naudoti rašytiniai dokumentai – studentų kūrybinės veiklos dienoraščiai (jų apibendrinimai). Visų pirma buvo atlikta kokybinė šių dokumentų turinio analizė vadovaujantis Corbin ir Strauss (2008), Creswell (2007), Frost (2011) ir kitų autorių įvardytais induktyviais grindžiamosios teorijos principais, naudojant MAXqda 10 programinę įrangą. Papildant kokybinės analizės duomenis, jų pagrindu buvo atlikta ir kiekybinė dokumentų turinio analizė. Gauti kiekybiniai duomenys naudoti lyginant šio tyrimo dalyvius tarpusavyje bei jų įvertinimo rezultatus su visos studentų grupės rezultatais. Tyrimo dalyviai – universitetinių pirmosios pakopos verslo administravimo ir žmonių išteklių vadybos studijų 7 studentai, atrinkti iš 52 studentų grupės, kaip pateikę daugiausia kūrybiškų idėjų savo dienoraščiuose. Iš 52 studentų darbų 9 buvo pripažinti neadekvačiais, todėl visuma, su kuria buvo lyginami atrinktų 7 studentų darbai, sudaro 43 dokumentus. Kokybinio tyrimo metu buvo identifikuoti trys svarbiausi 7 šiam tyrimui atrinktų studentų darbų ypatumai: idėjos juose pristatomos labai emocingai, jos yra kompleksiškos (viena kūrybiška idėja „gimdo“ kitų virtinę) ir lemia ilgalaikius pokyčius. Taip pat nustatyta, kad 7 šiame tyrime dalyvavę studentai, lyginant su visos grupės rezultatais, dienoraščiuose pateikė santykinai daugiau verslo idėjų ir kūrybiško socialinio elgesio atvejų. Verslo idėjos, vertinant visus 43 darbus, sudarė tik apie 8 proc. iš visų juose pristatytų kūrybiškų idėjų. Tačiau vertinant tik šiuos 7 darbus, jos sudarė net 34 proc. iš visų idėjų. Taip pat šių 7 studentų darbuose nustatyta santykinai daugiau praktiškojo ir spontaniškojo, mažiau – idealiojo ir formaliojo kūrybiškumo atvejų. Tai leidžia teigti, kad atrinktieji 7 studentų darbai ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai (kūrybiškumo požiūriu) yra pranašesni už likusius. Šie rezultatai gauti remiantis autorės anksčiau ankstesnio tyrimo metu (Almonaitienė, 2012) išskirtomis 4-riomis kūrybiškumo kategorijomis. Tęsiant tyrimą 7 studentų darbai buvo kokybiškai ir kiekybiškai palyginti tarpusavyje. Ši analizė leido tarp 7 atrinktųjų identifikuoti tuos individualius atvejus, kuriuose minėti kūrybiškesnių darbų ypatumai yra ryškiau išreikšti (A–D atvejai) ir mažiau išreikšti (E–G atvejai. Taip pat nustatyta, jog daugiausia ir kokybiškiausių kūrybiškų idėjų iškėlė tie studentai, kurie yra atsidavę savo hobiui ir turi su juo susijusį nuosavą verslą. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad 4 studentams, kurie išsiskiria kūrybiškiausiomis idėjomis, būdingi ir lyderystės požymiai: dar būdami I pakopos studentais jie turi nuosavą verslą ir/arba jiems būdingesnis nei likusiems kūrybiškas socialinis elgesys. Interpretuojant tyrimo duomenis, kaip pagrindinis veiksnys, lemiantis ir kūrybiškumą, ir lyderystę versle gali būti įvardytas darbo ir gyvenimo būdo ryšys, pasireiškiantis per stiprų emocinį įsitraukimą. Tyrimo duomenys, gauti analizuojant realią studentų veiklą, iš esmės patvirtina prielaidą, jog kūrybiškumą ir lyderystę verslo srityje lemia panašūs psichologiniai nekognityviniai veiksniai: emocinis įsitraukimas į veiklą, jos sąsajos su asmenybės interesais ir vertybėmis. Tolesni šios problemos tyrimai perspektyvūs siekiant spręsti praktines tvarios kūrybiškos lyderystės problemas ir aktualūs organizacinės psichologijos mokslo kontekste.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.80.2.4844 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-08-07 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 80, No 2 (2013) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |