Gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių formavimosi sisteminiai veiksniai
|
| Title | Gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių formavimosi sisteminiai veiksniai |
| Authors | |
| Abstract | Šiame straipsnyje analizuojamas gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių fenomenas. Jis atspindi kompanijų žengimą į tarptautinį verslą iš karto ar per kelerius pirmuosius įsikūrimo metus ir naujos vertės kūrimą rinkoje, transformuojant unikalias žinias į inovatyvius produktus ar paslaugas. Minėtus aspektus galima pasiekti komercializuojant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą. Tokiu būdu sujungiamos dvi mokslinėje literatūroje daug dėmesio sulaukiančios koncepcijos – gimusios globaliomis įmonės ir žinioms imli antreprenerystė. Šios koncepcijos padeda pamatus naujo fenomeno analizei. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti sisteminius gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių formavimosi veiksnius. Tikslui pasiekti pirmiausia analizuojama gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių samprata, išryškinant jų išskirtines charakteristikas, ankstyvos internacionalizacijos sąlygas ir veiksnius, įtakojančius tokio globalaus kelio pasirinkimą, bei teorijų pagrindu išskiriant sisteminius veiksnius, sąlygojančius analizuojamų įmonių formavimąsi. Per pastaruosius du dešimtmečius visai ekonomikai nuo gamybos perėjus prie žinioms imlaus verslo, jau kurį laiką mokslinėje literatūroje akcentuojamas žinių ekonomikos terminas. Žinių ekonomikos idėja grindžiama tuo, kad žinios yra naudingos kuriant ekonominę naudą. Su žinių ekonomika susijusi žinioms imlios antreprenerystės sąvoka, kuri susijusi su veiklomis, kuriose naujų žinių kūrimas yra visos vertės kūrimo pagrindas. Tokios įmonės komercializuoja mokslines ar aukštųjų technologijų žinias, transformuoja žinias į inovacijas. Dėl to kuriami nauji, žymiai patobulinti produktai ar paslaugos rinkai, mokslo tyrimų ir plėtros taikymas kasdieninėje įmonės veikloje ir nuolatinė naujų galimybių bei idėjų paieška yra pagrindiniai žinioms imlią antreprenerystę apibūdinantys aspektai. Tačiau verta paminėti, jog mokslo tyrimams ir plėtrai imlus verslas yra paveiktas ne tik žinių ekonomikos realijų, bet ir mokslo tyrimų bei plėtros globalizavimo. Tokios įmonės neapsiriboja vien vietine rinka, bet konkuruoja ir globaliu mastu. Ši globalumo dimensija atveria žinioms imlios antreprenerystės sąsajas su gimusiomis globaliomis įmonėmis. Šios įmonės siekia internacionalizacijos dar beveik pačioje savo veiklos įkūrimo stadijoje ir vis labiau plinta pasauliniu mastu bei užima svarbią poziciją tarptautinėje prekyboje. Savo veiklos globalumu nuo pat įsikūrimo jos paneigia tradicines internacionalizacijos teorijas, grįstas etapiškumu, pradedant nuo įsitvirtinimo vietinėje rinkoje ir veiksmų globaliu mastu imantis tik vėlesnėse gyvavimo ciklo stadijose. Jų novatoriškas charakteris, jaunumas, idėjų naujumas ir buvimas naujoku rinkoje tampa tikru iššūkiu išgyventi globaliomis konkurencinėmis sąlygomis – gimusios globaliomis įmonės turi įvaldyti ne tik inovatyvių produktų vystymą pritaikant tarptautinėms rinkoms, bet taip pat ir pagrindinius verslo bei internacionalizacijos procesus tuo pačiu metu veikiant greitai. Nepaisant jų mažo dydžio, ribotų finansinių, žmogiškųjų ir kitų išteklių, kas iš esmės apibūdina naują verslą, šios antrepreneriškos įmonės pasiekia žymią tarptautinę sėkmę. Tai įgalina unikalių nematerialiųjų išteklių kombinacijas ir gebėjimą įsigyti trūkstamų išteklių iš šalies, tokiu būdu sudarant sąlygas naujai vertei kurti ir pateikti kaip produktą globaliai rinkai. Kadangi gimusios globaliomis įmonės tiesiogiai siejamos su tarptautine antrepreneryste, tai žinių dimensija sujungia jas su žinioms imlia antrepreneryste. Taip atsiranda gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių samprata, kurių formavimąsi nagrinėti yra ypač aktualu aiškinantis šiuolaikines globalaus verslo ir žinių ekonomikos pasireiškimo realijas. Gimusių globaliomis įmonių analizė integravo tarptautinio verslo ir antreprenerystės idėjas, o tai vedė į naujos sampratos – tarptautinės antreprenerystės – atsiradimą. Ši nauja sritis sulaukė ypatingo mokslininkų dėmesio bei įtakojo naujas teorijas, kurios savaime gilino gimusių globalių įmonių veiklos supratimą mokslinėje literatūroje ir globalios orientacijos formavimąsi. Viena iš tokių teorijų yra ištekliais grįstas požiūris. Ištekliais grįsto požiūrio teorija yra viena iš pagrindinių teorijų aiškinantis gimusių globaliomis įmonių veiklos subtilybes, atskleidžianti, kaip ištekliai ir gebėjimai iniciatyviose įmonėse yra vystomi ir skolinamiesi. Būtent vertingų išteklių nuosavybė ir kontroliavimas yra kritiniai antrepreneriškoms įmonėms kuriantis ir augant - moderniausiomis technologijomis ir savitais nematerialiaisiais ištekliais yra grįsta šių įmonių tarptautinė veikla. Šis požiūris išreiškia mintį, jog specifiniai organizaciniai ištekliai, kurie yra vertingi, unikalūs, sunkiai imituojami, globalioje konkurencijoje atskiria nugalėtojus nuo pralaimėtojų. Glaudžiai su ištekliais grįstu požiūriu yra susijusi ir dinaminių gebėjimų požiūrio teorija, t.y. organizacinė ir strateginė praktika, kuria įmonė pasiekia naujų išteklių formų ir konfigūracijų - gebėjimų integruoti, perkonfigūruoti, įgyti ir išlaisvinti organizacinius išteklius. Šių išskirtinių gebėjimų vystymas dažniausiai grįstas žiniomis paremtais procesais pačioje įmonėje, kurie yra esminiai žinių kūrimui, integracijai ir konfigūracijai. Dinaminiai gebėjimai leidžia įmonei pasiekti naujų išteklių kombinacijų rinkoms atsirandant ir vystantis. Čia svarbu paminėti ir organizacinio mokymosi teoriją, apimančią procesus, susijusius su naujų žinių įtraukimu į bendrą įmonės žinių bazę. Būtent tarptautinių galimybių sekimas sąlygoja nuolatinį mokymąsi, t.y., konkurencinis pranašumas kyla iš įmonės įsisavintų žinių. Glaudžiai susijusi su organizaciniu mokymusi yra žiniomis grįsto požiūrio teorija. Joje būtent žinios yra laikomos pačiu svarbiausiu ištekliu. Remiantis šia teorija, žinių vystymas, integracija ir perdavimas yra pagrindinis internacionalizaciją įtakojantis veiksnys. Taip pat su organizaciniu mokymusi susijusi inovacijų teorija. Ši akcentuoja, jog inovacija yra naujo sprendimo suradimas atsakant į įmonės patiriamus iššūkius, apimant naujų produktų ir rinkų kūrimą, siekį vadovauti konkurentams nei paskui juos sekti, bei polinkį prisiimti riziką. Be to, jau pats internacionalizacijos procesas daugelio mokslininkų nuomone yra inovatyvus. Gimusių globaliomis įmonių veiklą visapusiškai atspindi ir tinklaveikos teorija. Priklausymas tinklams padeda gimusioms globaliomis įmonėms įveikti išteklių trūkumą, užtikrina lengvesnį priėjimą prie reikiamų išteklių bei pasinaudojimą tarptautinėmis galimybėmis. Kompleksinės šių teorijų sąsajos tiesiogiai atspindi būtent žinioms imlią antreprenerystę, gimusių globaliomis įmonių charakteristikas, ankstyvos internacionalizacijos kelio pasirinkimą įtakojančius veiksnius ir galiausiai atskleidžia gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių formavimąsi. Pastarieji gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių formavimosi veiksniai, remiantis teorinės analizės metu atliktomis įžvalgomis, straipsnyje susisteminti į išorinius ir vidinius veiksnius. Vidiniai veiksniai taip pat klasifikuojami į organizacinį ir individualų lygmenį. Formavimąsi sąlygojantys išoriniai veiksniai labiau kildinami iš internacionalizacijos, globalizacijos ir tinklaveikos teorijų perspektyvų bei žinių ekonomikos. Tuo tarpu vidiniai veiksniai aiškinami antreprenerystės ir organizacinėse teorijose, akcentuojant dinaminius gebėjimus, tinklaveiką, organizacinį mokymąsi ir žinių valdymą. Straipsnyje pateikta teorinė analizė leido atskleisti gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių formavimosi veiksnius. Taigi išoriniai industrijos/įmonės lygio veiksniai apima globalios rinkos profilį bei rinkos sąlygas, įtakojančias įmonės tapimą gimusia globalia, kliento charakteristikas, konkurentų internacionalizacijos lygį, mažus tarptautinės prekybos barjerus. Vidiniai organizacijos/įmonės lygio veiksniai atspindi produkto charakteristikas, jo tinkamumą tarptautinėms rinkoms ir prekybai, vadovybės įsitraukimą į tarptautinį verslą, efektyvų tarptautinį resursų valdymą, taip pat imlumą žinioms ir tinklaveiką, kaip pagrindinius naują vertę kuriančius procesus. Galiausiai individo/antreprenerio lygio veiksniai išryškina globalią viziją, proaktyvumą, gebėjimą atpažinti užsienio rinkos potencialą, tarptautinius tinklaveikos įgūdžius. Būtent išskirtų veiksnių sisteminė kombinacija lemia gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių formavimąsi, kurios pradeda vystyti tarptautinę veiklą nuo pat įsisteigimo ar per pirmuosius savo veiklos metus bei sukuria naują vertę rinkai tranformuodama unikalias žinias į inovatyvius produktus ar paslaugas. Kompleksinis požiūris siejant teorines sąsajas suformuluoja pagrindą ir tolimesnei studijai – gimusių globaliomis mokslo ir technologinėms žinioms imlių įmonių formavimosi empirinei analizei.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.80.2.4845 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-08-07 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 80, No 2 (2013) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |