Netiesos sakymui įtaką darantys veiksniai internetiniuose edukologiniuose tyrimuose
|
| Title | Netiesos sakymui įtaką darantys veiksniai internetiniuose edukologiniuose tyrimuose |
| Authors | |
| Abstract | Tyrimai, o ypač empiriniai – vienas iš būdų gauti patikimus atsakymus į įvairius socialinėje realybėje kylančius klausimus. Svarbu, kad gauti atsakymai (duomenys) būtų svarūs, kokybiški ir susiję, atitiktų tikrovę. Atsakymai nėra amžini – jie gali kisti, todėl labai svarbu, kad jie būtų patikimi ir sudarytų tinkamą pagrindą tolimesniems tyrimams. Jeigu atliekant tyrimus yra vadovaujamasi nepatikimais šaltiniais ar duomenimis, tuomet tyrimo rezultatai iškreipia realybę ir neatspindi tikrovės. Tokiu atveju jie yra beverčiai. Technologijų tobulėjimas paveikė duomenų rinkimą, kadangi dabar jis vis dažniau atliekamas pasitelkiant internetą (Nunan, Knox, 2010). Šiais laikais yra populiarios internetu atliekamos apklausos, nes išreikšti savo nuomonę yra paprasta ir patogu, kadangi žmogus dalyvauti apklausose gali sau patogioje vietoje ir jam patogiu laiku. Edukologijos moksle taip pat vis dažniau tyrimai yra organizuojami atliekant apklausas internetu. Tačiau nepriklausomai nuo tyrimo atlikimo būdo, tik kokybiškai atlikę apklausą, gausime reprezentatyvius duomenis, atskleidžiančius tam tikrą reiškinį ar situaciją. Kokybiško, reprezentatyvaus tyrimo atlikimas yra aktuali šiandieninė problema (Hewson, 2003). Apklausos metu respondentas ir jo atsakymai užima pačią svarbiausią vietą, nuo jų priklauso tyrimo kokybė ir vertė. Respondentų netiesos sakymas tyrimo metu stipriai iškreipia visus tyrimo rezultatus ir netinkamai atspindi egzistuojančią tikrovę. Veikiamas veiksnių įvairovės, respondentas gali meluoti, apsimetinėti, vengti įvairių klausimų, taip darydamas neigiamą įtaką tyrimo rezultatams. Netiesos sakymas yra vienas esminių tyrimo aspektų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tyrėjas, kadangi nuo to priklauso tyrimo vertė. Jeigu tyrimo metu respondentas nebuvo atviras, nuoširdus, sakė netiesą, tuomet toks tyrimas yra ne tik, kad nekokybiškas, bet ir visiškai nieko vertas bei beprasmis, kadangi visiškai neatspindi tikrovės. Mokslinėje literatūroje (Asmundson, Norton ir Stein, 2002; Litwin, 2003; D’Cruz, Jones, 2004; Robinson-Kurpius, Stafford, 2006; Porter, 2007; Keller, Casadevall – Keller, 2010) dažnai tik akcentuojama, kad tyrimo metu turi būti užtikrinamas tyrimo duomenų tinkamumas (validumas) ir patikimumas, tačiau plačiai nediskutuojama ir netiriama, kokiais būdais ir kaip galima pasiekti, kad tyrimo rezultatai atitiktų tikrovės vaizdą. Tampa aktualu ištirti, kokių veiksnių vedamas respondentas teigė netiesą tyrimo metu, kokie veiksniai turėjo tam įtakos? Straipsnio tikslas – išskirti netiesos sakymui įtaką darančius veiksnius internetiniuose edukologijos tyrimuose. Straipsnyje taikomas mokslinės literatūros analizės metodas. Straipsnis susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje analizuojami bendri literatūroje aptariami netiesos sakymui įtaką darantys veiksniai kiekybiniuose tyrimuose. Kitose dvejuose dalyse analizuojami ir išskiriami specifiniai veiksniai, kurie gali turėti įtakos netiesos sakymui internetiniuose tyrimuose ir edukologijos tyrimuose. Mokslinės literatūros analizės metu išryškėjo, kad egzistuoja daugybė veiksnių kiekybiniuose tyrimuose, kurie turi įtakos netiesos sakymui tyrimo metu - pradedant nuo tyrėjų teorinių nuostatų, validumo sąvokos supratimo ir jo siekimo, baigiant tiriamųjų psichologine savijauta, asmenybės bruožais ar situaciniais veiksniais. Netiesos sakymą tyrimo metu, taip pat ir tyrimo rezultatus, gali paveikti įvairios klaidos, tyrimo trikdžiai, tyrėjo silpnybės ar kompetencijos trūkumas. Taip pat dažnai manoma, kad kiekybinių tyrimų rezultatus gali paveikti socialiniai, psichologiniai, religiniai veiksniai. Skirtingi autoriai išskiria, jų manymu, svarbiausias, didžiausiais grėsmes tyrimo duomenų validumui. Apibendrinant specifinius internetiniams tyrimams veiksnius, kurie turi įtakos netiesos sakymui ir tyrimų validumui internetinėse apklausose, svarbiausiais veiksniais tampa pasitikėjimo internetu trūkumas ir tarpasmeninio ryšio stoka. Willig, Stainton-Rogers (2008) akcentuoja, kad žmonės nepasitiki internetu, todėl nėra atviri, nuoširdūs apklausų metu, stengiasi išsisukti nuo nepatogių klausimų, jų neatsakyti, dažnai klastoja asmeninius duomenis. Dažnai tiriamasis sunkiai save motyvuoja, sunkiai suvokia realią tyrimo naudą, kurią gali paaiškinti tyrėjas. Tiriamieji patys neatkreipia dėmesio į tai, kiek svarbu būti atviram ir tiksliai atsakyti į klausimus, nes tai yra tiesiogiai susiję su tyrimo rezultatais. Internetinių apklausų metu tyrėjas neturi galimybės stebėti tiriamąjį, jam padėti, kai kyla klausimų, paskatinti, kai to reikia ir valdyti pašalinių veiksnių, kurie neigiamai veikia tiriamąjį ar tyrimo rezultatus (Fielding, Lee ir Blank, 2008). Aptariant edukologinių tyrimų specifinius netiesos sakymą skatinančius veiksnius, galima pastebėti, kad jie susiję su apklausų anonimiškumo stoka, su situacija, kad tyrimai yra atitolę nuo kasdieninių problemų, nepritaikyti kiekvienai tiriamųjų grupei ir duomenys renkami neatsižvelgiant į tyrimo kontekstą. Edukologijos tyrimuose svarbu atkreipti dėmesį į tyrimo kontekstą, kadangi konteksto veiksniai dažnai labai ryškiai veikia tyrimo rezultatus (Shavelson, Towne, 2003). Svarbu, kaip tiriamasis jaučiasi ugdymo institucijoje, koks jo statusas, pareigos, lytis, kaip sutaria su aplinkiniais ir kt. Tiriamasis gali būti įbaugintas, jaustis nejaukiai, gynybiškai, o dėl to nebūti nuoširdus ir atviras tyrimo metu, meluoti bijant pasekmių, jei jo pateikta tiesa būtų paskelbiama viešai. Tyrimui saugi aplinka yra ypač svarbi viso tyrimo metu. Ji mažina netiesos sakymą apklausos metu. Čia svarbiu aspektu tampa tyrimo anonimiškumas. Organizuojant edukologinius tyrimus derėtų užtikrinti jų anonimiškumą dėl kelių aspektų: ugdymo įstaigose dauguma dirbančiųjų yra moterys bei esant glaudžiam ryšiui tarp darbuotojų turi būti garantuojama, kad jų atsakymai nebus susiejami su konkrečiu žmogumi (nebus atkoduojama, kas ir kaip atsakė į klausimus) (Cohen, Manion ir Morrison, 2008). Anonimiškumas didina pasitikėjimą tyrimu, skatina atvirumą ir mažina netiesos sakymą. Visus išskirtus veiksnius, kurie gali turėti įtakos netiesos sakymui kiekybiniuose, internetiniuose ir edukologiniuose tyrimuose galima susisteminti į modelį, remiantis keturiais pagrindiniais validumo tipais: teoriniu, turininiu, tyrimų ir rezultatų. Remiantis šiais keturiais tipais galima išskirstyti visus netiesos sakymui įtaką darančius veiksnius, kurie yra susiję su tyrėjo nuostatomis, tyrimo turiniu, jo parengimu ir atlikimu bei rezultatų analize ir apibendrinimais. Šiame straipsnyje formuojamas modelis, kurio pradžioje pateikiami kiekybiniuose tyrimuose netiesos sakymui įtaką darantys veiksniai. Jie yra esminiai ir bendri visiems kiekybiniams tyrimams. Straipsnyje išskiriami veiksniai, kurie turi įtakos netiesos sakymui internetiniuose tyrimuose ir edukologiniuose tyrimuose. Jie yra specifiniai kiekvienai tyrimų rūšiai. Į šiuos susistemintus veiksnius vertėtų atkreipti dėmesį kiekvienam tyrėjui, siekiant atlikti kokybišką ir vertingą tyrimą bei užkirsti kelią netiesos sakymui tyrimo metu. Tyrėjams visuomet patariama stengtis parengti apklausas kuo kokybiškesnes, kad jos respondentams keltų pasitikėjimą, o tai daro įtaką jų atvirumui ir nuoširdumui bei tiesos sakymui.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.80.2.4846 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-08-07 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 80, No 2 (2013) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |