Socialiai aprėpiančių mikrofinansinių institucijų valdymo principai: Latvijos kooperatinių taupomųjų ir kredito unijų patiris
|
| Title | Socialiai aprėpiančių mikrofinansinių institucijų valdymo principai: Latvijos kooperatinių taupomųjų ir kredito unijų patiris |
| Authors | |
| Abstract | Nestabilumo periodais paprastai padidėja verslo modelio reikšmė. Kooperatinė taupomoji ir kredito unija (KTKU) yra vienintelis Latvijos finansinėje rinkoje veikiantis oficialus socialiai aprėpiantis ir save išlaikantis verslo modelis. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti KTKUų veiklos ir valdymo ypatumus, išskirti problemas ir pateikti pasiūlymus KTKUų veiklos tobulinimui bei jų socialinio potencialo šalyje gerinimui. Pirmoji iš dviejų straipsnio dalių – teorinė - analizuoja verslo modelius, atskleidžia socialinių problemų sprendinius, mikrofinansų principus bei KTKUų veiklos ypatumus. Antrojoje dalyje analizuojami Latvijos KTKUų veiklos per paskutinį dešimtmetį duomenis ir pristatomi longitudinio Latvijos KTKUų tyrimo, atlikto 2009 m. ir 2012 m. rezultatus. Straipsnyje pristatomo tyrimo rezultatai atskleidė, jog globalių finansinių krizių negatyvi įtaka verčia verslą ir visuomenę ieškoti geriausio verslo modelio – naujo ar pasikartojančio; rinkos ir valstybės nepajėgumas pasirūpinti taip pat lemia įvairias problemas, kad neturtingi ir/ar mažas pajamas gaunantys namų ūkiai ar įmonės galėtų įsilieti į finansų rinką ir ekonomiką. Latvijos KTKUos yra paremtos naryste, vengia rizikos, dirba savanorystės pagrindu ir gauna narių/dalyvių paramą; jos auga lėtai, tačiau stabiliai. 2012 metų pabaigoje Latvijoje buvo 34 KTKUos, turinčios 26 tūkstančiais narių, 19,9 mln. EUR kapitalu, 14,4 mln. EUR paskolų ir 16,8 mln. EUR akcijų bei santaupų. Latvijos KTKUų longitudinis tyrimas atskleidė, jog profsąjungų įkurtos KTKUų yra pasiekusios 50-75% paplitimą tarp potencialių narių, o regioninės – tik 8-10 %. KTKUos vertina tiesioginį kontaktą su nariais. Savo tinklapį turi tik viena didelė KTKUa; kai kurios KTKUos savo reikmėms naudojasi savivaldybių tinklapiais. KTKUų narių amžius – daugiau nei 40 metų – gali įtakoti tiesioginio marketingo poreikį, kai jis yra nemokamas ir organizuojamas per vietos savivaldos laikraščius ar profsąjungas. KTKUos planuoja kukliai – neviršyti metinių 4%; jos neskiria reikiamo dėmesio savo vizijos, misijos, strategijos bei tikslų formulavimui. Galbūt tai ir įtakoja nedidelį KTKUų augimą Latvijoje. Unijos pritraukiamos lėšos yra jos (i) individualių narių, (ii) organizacijų santaupos bei akcijos ir (iii) bankų paskolos. Pagrindiniai konkurentai – greitųjų paskolų bendrovės ir netoliese įsikūrusių bankų padaliniai. KTKUoms rekomenduojama agresyvesnė plėtra, planuojant bent 15% augimą; smulkioms regioninėms unijoms verta pasvarstyti apie susijungimą, kad būtų pasiektas didesnis įsiskverbimas į rinką ir išvengta konkuravimo tarpusavyje. Reikėtų pagalvoti apie bendrą nacionalinio lygmens organizacijos interneto puslapį. Būtini įstatymo pakeitimai – KTKUoms neturėtų būti leidžiama tapti tarpbankinės apmokėjimo sistemos dalimi ar priklausyti nuo bankų. Tačiau didžiosioms unijoms reikėtų pagalvoti apie interneto paslaugų savo klientams teikimą ir mokėjimo kortelių išdavimą; tam gali prireikti bendradarbiauti su komerciniais bankais.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ss.80.2.4849 |
| Publisher | Kaunas University of Technology |
| Date | 2013-08-07 |
| Source | Socialiniai mokslai Vol 80, No 2 (2013) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |