Logo Goletty

Lietuvių kalbos būtieji vientisiniai laikai ir jų atitikmenys anglų kalboje
Journal Title Studies About Languages
Journal Abbreviation KStud
Publisher Group Kaunas University of Technology (KTU) Open Journal Systems (KTU)
Website http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/KStud
PDF (533 kb)
   
Title Lietuvių kalbos būtieji vientisiniai laikai ir jų atitikmenys anglų kalboje
Authors Petronienė, Saulė
Abstract Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos vientisiniai būtieji laikai: būtasis kartinis ir būtasis dažninis. Abiems šiems laikams bendra tai, kad jie reiškia veiksmą, vykusį prieš kalbamąjį momentą, o skiria juos pagrindinė santykio su kalbamuoju momentu reikšmė: būtasis kartinis laikas gali reikšti labai artimą veiksmą atskaitos momentui: ar tai būtų dabartis, ar kitas praeities veiksmas. Taigi būtasis kartinis laikas turi ir perfekto, ir pliuskvamperfekto reikšmes. Šių reikšmių neturi būtasis dažninis laikas. Jis reiškia tolesnės praeities kartojamą veiksmą, kurio atžvilgiu jis sudaro opoziciją būtajam kartiniam laikui. Apžvelgiama lietuvių kalbos vientisinių būtųjų laikų nustatymo istorija ir apibrėžimo formavimasis. Taip pat atliekama vientisinio būtojo kartinio laiko semantikos analizė. Būtasis dažninis laikas, kaip rodo atlikta analizė, yra laiko, o ne žodžių darybos ar veikslo forma: jo forma negali reikšti artimos praeities veiksmo, jis neturi kontakto su kalbamuoju momentu, o su kartų skaičiavimu jo reikšmė nesuderinama. Būtojo dažninio laiko kilmė ir reikšmė susijusi su įvykio veikslu. Vienas kartas suvokiamas kaip baigtinis veiksmas, rezultatas. Ir tik įvykio veikslo veiksmažodžių būtojo dažninio laiko formos nepakeičiamos būtuoju kartiniu laiku. Straipsnyje taip pat pateikiami naracinio, perfektinės ir pliuskvamperfektinės reikšmių būtojo kartinio laiko bei būtojo dažninio laiko atitikmenys anglų kalboje.http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.18.405
Publisher Faculty of Humanities, Kaunas University of Technology
Date 2011-06-17
Source Kalbų studijos No 18 (2011)
Rights Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose.

 

See other article in the same Issue


Goletty © 2024