Šnekamosios kalbos diskurso žymikliai anglų kalbą besimokančiųjų akademiniuose rašiniuose
|
| Title | Šnekamosios kalbos diskurso žymikliai anglų kalbą besimokančiųjų akademiniuose rašiniuose |
| Authors | |
| Abstract | Šiame darbe analizuojami šnekamosios kalbos bruožai anglų kalbą besimokančiųjų akademiniuose rašiniuose pasirenkant diskurso žymiklių analizę. Diskurso žymikliai plačiai naudojami rašytinėje ir sakytinėje kalboje teksto rišlumui sustiprinti, tačiau mažai dėmesio skiriama individualiems diskurso žymikliams, kurie gali būti formalūs, pusiau formalūs ir neformalūs, bei atitinkamai naudojami formalioje (rašytinėje) arba neformalioje (šnekamojoje) kalboje. Neformalūs diskurso žymikliai panaudoti akademiniuose rašiniuose sąlygoja stilistiškai netinkamą rašinio toną. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti kokiu mastu diskurso žymikliai, kurie traktuojami kaip labiau paplitę šnekamojoje kalboje, yra naudojami pažengusiųjų lietuvių bei gimtakalbių (britų ir amerikiečių) studentų akademiniuose rašiniuose. Taip pat atkreipti dėmesį į kitus šnekamosios kalbos bruožus pastebėtus studentų rašiniuose analizuojant diskurso žymiklius. Tyrimo duomenys gauti iš trijų tekstynų: LICLE, kuris yra sudarytas iš lietuvių studentų rašinių (parašytų anglų kalba) ir susideda iš 154 992 žodžių, LOCNESS-BR – gimtakalbių britų (susideda iš 111 127 žodžių) ir LOCNESS-US – gimtakalbių amerikiečių (sudarytas iš 168 231 žodžių). Tyrimui atlikti buvo taikomi kiekybinis, kokybinis ir lyginamosios anlizės metodai. Tyrimo rezultatai parodė, kad lietuvių mokiniai yra linkę naudoti daugiau šnekamosios kalbos diskurso žymiklių nei gimtakalbiai mokiniai. Tokių rezultatų priežastys gali būti įvairios: per mažas dėmesys skiriamas stilistiniams diskurso žymiklių bruožams (pvz.: formalus arba neformalus diskurso žymiklis), prieštaringa informacija pateikiama įvairiuose šaltiniuose apie diskurso žymiklių naudojimą, plačiai taikomas komunikacinis mokymo metodas (pagrįstas bendravimu, kalbėjimu, diskusija) siekiant išmokyti anglų kalbos, kuris sutelkia mokinių dėmesį į šnekamąją kalbą, kuri ir atsispindi jų rašiniuose. Gimtosios kalbos (lietuvių kalbos) įtaka nežymiai pastebima analizuojant šnekamosios kalbos diskurso žymiklius. Penkiolika funkcinių kategorijų buvo išskirta analizuojant šnekamosios kalbos diskurso žymiklius, kurios padėjo atskleisti, kurias funkcijas atliekantys diskurso žymikliai yra naudojami dažniau lietuvių mokinių rašto darbuose nei gimtakalbių rašiniuose. Taip pat buvo pastebėta nemažai kitų sakytinės kalbos bruožų, kurie suteikia šnekamosios kalbos toną akademiniams rašiniams.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.20.1196 |
| Publisher | Faculty of Humanities, Kaunas University of Technology |
| Date | 2012-06-07 |
| Source | Kalbų studijos No 20 (2012) |
| Rights | Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose. |