Logo Goletty

Gretinamoji anglų ir lietuvių kalbų veiksmažodžio analizė sintaksės ir morfologijos santykių požiūriu
Journal Title Studies About Languages
Journal Abbreviation KStud
Publisher Group Kaunas University of Technology (KTU) Open Journal Systems (KTU)
Website http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/KStud
PDF (180 kb)
   
Title Gretinamoji anglų ir lietuvių kalbų veiksmažodžio analizė sintaksės ir morfologijos santykių požiūriu
Authors Švenčionienė, Dana
Abstract Straipsnyje apžvelgiami anglų ir lietuvių kalbų veiksmažodžio, t.y. gramatinio predikato, tyrinėjimai struktūros, raiškos ir reikšmės požiūriu. Šių kalbų veiksmažodžio gramatinimo laipsnis grindžiamas morfologiniu, sintaksiniu ir semantiniu kriterijais. Labai svarbus veiksmažodžio struktūrinės sandaros vertinimas, lemiantis sintaksinės struktūros specifiką, kai veiksmažodis skaidomas iš vidaus. Kiekvieno veiksmažodinio elemento vieta ir vaidmuo priklauso nuo jo santykių ir funkcijų su kitais elementais veiksmažodžio frazėje. Veiksmažodžio sandara taip pat turi ir morfologinių, ir sintaksinių aspektų, kuriuos gali lemti veiksmažodžio morfologija. Susiduriama su leksinės ir gramatinės reikšmės opozicija. Veiksmažodžio leksinė struktūra taip pat gali įtakoti sintaksinius ypatumus. Gretinant abiejų kalbų veiksmažodį, jo formų ryšius išryškina tų veiksmažodžių morfosintaksinių formų santykinė reikšmė (pagalbiniai veiksmažodžiai, žodžiai morfemos, afiksai, fleksijos, ir kt.). Analitinio tipo anglų kalbos veiksmažodis pasižymi analitinėmis (dūriniais, sudurtinėmis) veiksmažodžio laikų formomis su pagalbiniais veiksmažodžiais. Sintetinio tipo lietuvių kalbos tarinys išlaiko sintetinio tipo ypatumus, nors taip pat turi ir analitinės sandaros struktūrų. Dabartiniuose anglų kalbos gramatikos darbuose, ypač gretinamuosiuose, morfologinės kategorijos įkomponuojamos į sintaksę. Kai kurių struktūrinių krypčių anglų kalbos darbuose morfologija tarsi ištirpsta sintaksėje ir atskirai ji buvo beveik nenagrinėjama. Dabartinė lingvistika, tirdama kalbų struktūrą (gramatiką) ir reikšmę (semantiką), į gramatiką įtraukia morfologiją ir sintaksę. Šiuo metu daugelis anglistų morfologiją ima laikyti atskira gramatikos dalimi. Funkciniu požiūriu pripažįstama, kad tam tikri sintaksės ir morfologijos dalykai iš dalies sutampa – jie yra svarbūs kaip morfosintaksiniai reiškiniai.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.20.1243
Publisher Faculty of Humanities, Kaunas University of Technology
Date 2012-06-07
Source Kalbų studijos No 20 (2012)
Rights Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose.

 

See other article in the same Issue


Goletty © 2024