Logo Goletty

Naujųjų medijų kalbos komponentai, kontekstai ir vartotojai
Journal Title Studies About Languages
Journal Abbreviation KStud
Publisher Group Kaunas University of Technology (KTU) Open Journal Systems (KTU)
Website http://www.eejournal.ktu.lt/index.php/KStud
PDF (254 kb)
   
Title Naujųjų medijų kalbos komponentai, kontekstai ir vartotojai
Authors Liubinienė, Vilmantė
Abstract Anotacija. Skaitmeninė revoliucija arba interneto ir skaitmeninių medijų visuotino taikymo era atnešė daugybę pokyčių. Skaitmeniškumas, kodo lygmenyje suvienodinantis visų medijų – verbalinių ar vizualinių – prigimtį, sudarė sąlygas atskiroms medijoms jungtis į visumą. Be to, atsirado begalė naujų būdų gaminti, saugoti ir dalintis informacija, radikaliai keičiančių pačios informacijos pobūdį. Tradicinės medijos vis labiau skaitmenizuojamos ir didžiąja dalimi įsiliejo į naujųjų elektroninių medijų sferą. Iš esmės pasikeitė tarpusavio bendravimo modeliai, susikūrė ištisos bendruomenės, kurių virtualaus bendravimo poreikis ir būdas iš esmės pakeitė kalbą. Greta sakytinės ir rašytinės atsirado elektroninė kalbos atmaina. Interneto sukeltos transformacijos daugelio yra įvardijamos kaip „skaitmeninių medijų“, sudarančių šių laikų „naujųjų medijų” turinį, eros pradžia. Straipsnio tikslas – aptarti naujųjų medijų kalbos komponentus, jos kūrimo bei vartosenos pokyčių tendencijas, įvertinti e-medijų komunikacinį kontekstą ir pateikti naujųjų medijų kalbos kūrėjo/vartotojo schematinį portretą.Atlikta analizė atskleidė, kad naujųjų medijų kalboje bendravimas rašytiniu tekstu yra tik vienas iš daugelio būdų minčiai reikšti. Vis dažniau vartotojai dalinasi neverbaline informacija, perduodama hiperteksto nuorodomis, bendrauja tarpusavyje keisdamiesi vaizdo, muzikos įrašais, tekstinius komentarus keičia grafiniais ženklais. Plečiasi naujųjų medijų kalbos vartosenos sritys, ji plinta visuose mobiliuosiuose įrenginiuose. Paaugliai yra aktyviausi elektroninės kalbos atmainos kūrėjai ir tuo pačiu šios naujosios e-medijos vartotojai, kurie ugdo savo skaitmeninį raštingumą „dvikalbystės“, t.y. norminės kalbos ir elektroninės kalbos atmainos sistemoje.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.sal.0.21.2728
Publisher Faculty of Humanities, Kaunas University of Technology
Date 2013-01-28
Source Kalbų studijos No 21 (2012)
Rights Autorių teisės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4-37 straipsniuose.

 

See other article in the same Issue


Goletty © 2024